Kapinių tvarkymas – pilietinė pareiga - Klaipedos-r.lt

2017 m. lapkričio 21 d., antradienis
Senoji puslapio versija
KLAIPĖDOS RAJONO
SAVIVALDYBĖ

Spausdinti
English
Savivaldybė
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
30310102030405
06070809101112
13141516171819
20212223242526
27282930010203
Lapkritis
    2017     
Naujienų
prenumerata

Čia galite užsisakyti naujienas elektroniniu paštu.

Dienos
Mėnesio
Savaitės

 

Savaitės tema
Kapinių tvarkymas – pilietinė pareiga

Praėjus Visų Šventųjų ir Vėlinių dienoms, su Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta CIRTAUTAITE kalbamės apie kapinių tvarkymo svarbą bei istorinės atminties puoselėjimo prasmę.

Ne paslaptis, kad anapilin išėję žmonės ir kapinės dažniausiai prisimenami tik per Visų Šventųjų ir Vėlinių dienas. Kodėl, jūsų nuomone, svarbu apie tai kalbėti nuolat?

Visų Šventųjų ir Vėlinių dienos yra skirtos apmąstymui ir susikaupimui. Verta pagalvoti apie savo ir išėjusių gyvenimus, apie tai, kas mūsų laukia, apie mirties neišvengiamumą ir būties prasmę. Mirusieji yra mūsų istorijos dalis, mūsų praeitis. Nežinodami praeities – negalime kurti visavertės ateities. Prižiūrėti, tvarkyti kapines reikėtų nuolat ir tai turėtų būti mūsų visų pilietinė pareiga, nes tai parodo, kaip mes gerbiame savo krašto istoriją. Šiandien akcentuoju, kad reikia nepamiršti ir senųjų kapinių, kuriose palaidotas ne vienas Klaipėdos rajono ir visos Lietuvos šviesuolis.

Kaip Savivaldybė prisideda prie senųjų kapinių tvarkymo darbų?

Manau, kad į kapinių tvarkymo darbus turėtų įsitraukti visuomenė, jaunimas, nevyriausybinės organizacijos. Norėdami paskatinti imtis tvarkymo darbų nevyriausybinėms organizacijoms 2016 metams skyrėme 5 tūkst. eurų senųjų kapinių priežiūros darbams: kapinių teritorijos, želdinių, statinių (kapo paminklų, kryžių, antkapių ir kitų kapaviečių statinių) ir jų liekanų priežiūros darbams bei darbo priemonėms, kurui ir paslaugoms įsigyti.

Daugiausiai mūsų rajono senųjų  kapinių tvarkymo darbų 2016 m. iš nevyriausybinių organizacijų ėmėsi  Klaipėdos miesto ekologų klubas „Žalioji žemė“. Po 200 eurų skirta Dargužių kaimo senųjų kapinių, Kalotės kaimo senųjų kapinių, Kairių, Stariškių kaimų evangelikų liuteronų bei Ketvergių kaimo senųjų kapinių priežiūros darbams. Dar 150 eurų skirta Švepelių kaimo senųjų kapinių priežiūros darbams. Noriu pasidžiaugti, kad ši organizacija sutvarkė kapines labai atsakingai.

Balsėnų bendruomenė tvarko Balsėnų kaimo pirmąsias ir antrąsias senąsias kapines, kurių priežiūros darbams skirta po 300 eurų. Bendruomenė „Priekulės ainiai“ tik gavę lėšas pavyzdingai pradėjo tvarkyti dvejas kapines: Pangesų kaimo evangelikų liuteronų ir Pleškučių kaimo evangelikų liuteronų senąsias kapines. Joms skirta po 300 eurų. Maciuičių ir Kalniškės bendruomenei skirti 155 eurai už Maciuičių kaimo ir 100 eurų už Kalniškės kaimo senųjų kapinių tvarkymą.

Plikių kaimo bendruomenė pareiškė norą tvarkyti Plikių miestelio pirmąsias ir Vytaučių kaimo evangelikų liuteronų senąsias kapines. Jų priežiūros darbams skirta taip pat po 300 eurų.  Po tokią pat sumą skirta Brožių kaimo bendruomenei Brožių kaimo senųjų kapinių priežiūros darbams ir Dauparų bendruomenei Laugalių kaimo evangelikų liuteronų senųjų kapinių priežiūros darbams. Dauparų bendruomenė tvarkytis pradėjo iškart gavę finansavimą ir darbus atlieka puikiai. Tiek pat lėšų skirta ir Dituvos bendruomenės organizacijai Traubių kaimo evangelikų liuteronų senųjų kapinių priežiūros darbams.

Vainotiškės ir Pakalniškių kaimų senąsias kapines tvarko asociacija „Šaltupė“. Priežiūros darbams skirta po 300 eurų. 250 eurų už Veiviržėnų žydų žudynių vietos ir kapo Trepkalnio k. priežiūros darbus skirta JK „Ekipa“, o 245 eurų –  Jonušų kaimo bendruomenei Šakinių kaimo evangelikų liuteronų senųjų kapinių priežiūros darbams. JK „Ekipa“ ir Jonušų bendruomenė senąsias kapines pradėjo tvarkyti tik gavę lėšas ir tai daro labai tvarkingai.

Ar seniūnijoms taip pat skiriama lėšų kapinių tvarkymo darbams?

Seniūnijos ir nevyriausybinės organizacijos tvarko skirtingas kapines. Kasmet Savivaldybės administracijos Kultūros skyrius rengia Klaipėdos rajono senųjų kapinių tvarkymo darbų programą pagal seniūnijų prašymus, kurią ir įgyvendina seniūnijos. 2016 metais skirta 11,6 tūkst. eurų. Šios lėšos naudojamos kapinių aptvėrimui, tvorų ar vartelių remontui, antkapinių paminklų, kryžių sutvarkymui.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad Agluonėnų, Endriejavo, Priekulės, Dovilų, Dauparų−Kvietinių, Veiviržėnų ir Vėžaičių seniūnijose yra pavienių asmenų ir organizacijų, kurios tvarko senąsias kapines savo iniciatyva. Tie žmonės ir organizacijos yra puikus pavyzdys visiems rajono žmonėms.

Koks dėmesys skiriamas žymių žmonių kapų tvarkymui?

Svarbu suprasti, kad žymių žmonių kapų tvarkymas leidžia ne tik prisiminti rajono ir šalies istoriją, bet ir parodyti pilietišką požiūrį, kad  mes suprantame ir gerbiame šių žmonių indėlį į mūsų praeitį, nes Kultūros vertybių registre registruoti žymių žmonių kapai – turistų lankomi objektai.

Šiais metais atsakingai sutvarkyta J. Gižo kapavietė Drevernos kapinėse. Už tai reikėtų padėkoti Gargždų krašto muziejaus direktoriui Mariui Mockui, kuris nuoširdžiai rūpinosi tvarkymo darbais, todėl pokyčiai – akivaizdūs. Spalio mėn. Savivaldybės tarybos posėdyje papildomai dar  patvirtinome lėšas, skirtas Drevernos kapinaičių tvarkymo darbams – šiek tiek daugiau nei 17 tūkst. eurų, nes  Drevernos kapinės yra vertingas objektas ir turizmui – dėl savo istorinės ir memorialinės vertės, dėl jose palaidoto laivadirbio J. Gižo – jos yra vienas iš lankomų objektų mūsų rajone, įtrauktos ir į populiarų kulinarinio kruizo „Žuvies kelias“ maršrutą.

Daugelyje Klaipėdos rajono senųjų kapinių yra palaidota ir daugiau žymių žmonių. Pavyzdžiui, Kisinių kaimo etnografinėse kapinėse ilsisi vienas iš 1831 m. sukilimo vadų Antanas Gelgaudas bei lietuviškos žurnalistikos pradininkas, sakytojas Johanas Ferdinandas Kelkis. Plikių pirmosiose senosiose kapinėse palaidota Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtoja Eva Labutytė ir dar daugybė kitų Lietuvai ir mūsų rajonui nusipelniusių žmonių, kurių visų čia ir nesuminėsiu, atgulė amžinojo poilsio mūsų rajono kapinėse, todėl prižiūrėti jų kapus, puoselėti istorinę atmintį – mūsų visų pilietinė pareiga.

Taigi kodėl senųjų kapinių tvarkymas yra svarbus mūsų visuomenei?

Sakoma, kad tauta gyva – kol gyva jos atmintis. Kapinėse slypi mūsų istorija, leidžianti prisiliesti prie mūsų praeities, suprasti būties trapumą, laikinumą bei suvokti istorinės atminties puoselėjimo prasmę. Žmonės yra gyvi tol, kol mes juos prisimename, tad nepamirškime jau išėjusiųjų, kurie paliko mums savo kultūrą, tradicijas ar, galiausiai, vietą žemėje. Atlikime pilietinę pareigą – tvarkykime senąsias kapines.

 

Kalbėjosi Ernesta Strakšytė 

Atgal Spausdinimo versija Archyvas

Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
Prisijungimas
Prisijungimas gyventojams
GYVENTOJŲ PRIĖMIMAS
TARYBOS POSĖDŽIAI
TARYBOS POSĖDŽIŲ TRANSLIACIJA
PRIIMTI SPRENDIMAI
E. APKLAUSOS
E. PRAŠYMAI (SKUNDAI)
E. KONSULTAVIMAS
E. PASLAUGOS
  Susidūrei su korupcija – pranešk Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) arba numeriu 400 008 apie korupcinius teisės pažeidimus Savivaldybės institucijose ir jai pavaldžiose įstaigose. Užtikrinamas asmens duomenų konfidencialumas.

© Klaipėdos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos.
Cituojant ir kitaip platinant mūsų svetainės informaciją prašome nurodyti šaltinį ir datą.
Sprendimas: IDAMAS

Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai, savivaldybe@klaipedos-r.lt ,
tel. (8 46) 47 20 25, faks. (8 46) 47 20 05. Biudžetinė įstaiga, įstaigos kodas 188773688.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.