2017 m. balandžio 24 d., pirmadienis
Senoji puslapio versija
KLAIPĖDOS RAJONO
SAVIVALDYBĖ

Spausdinti
English
Savivaldybė
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
27282930310102
03040506070809
10111213141516
17181920212223
24252627282930
Balandis
    2017     
Naujienų
prenumerata

Čia galite užsisakyti naujienas elektroniniu paštu.

Dienos
Mėnesio
Savaitės

Savaitės tema
Klaipėdos jūrų uostas atveria horizontus mūsų rajonui

Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai buvo susitikę su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriumi Artūru Drungilu ir laikinai einančiu infrastruktūros direktoriaus pareigas Vidmantu Paukšte. Aptarti uosto plėtros reikalai, atversiantys didesnes perspektyvas ne tik paties uosto pajėgumų didinimui, bet ir verslo bei rekreacijos plėtrai, darbo vietų skaičiaus didėjimui bei didesnėms įplaukoms ne tik į Klaipėdos miesto, bet ir rajono biudžetą. Uosto bendrojo plano sprendinių poveikio aplinkai ataskaita pateikta ir Savivaldybės tarybai. Apie tai kalbamės su Klaipėdos rajono meru Vaclovu Dačkausku.

Nuotraukoje iš kairės: Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas ir laikinai einantis infrastruktūros direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė 

Kokia yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros priešistorė?

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas sovietmečiu nebuvo pirmaujantis regione, tačiau dabar jo apimtys nuolat auga dėl tinkamai pasirinktos strategijos. Apie 60 proc. krovinių uoste yra lietuviški, apie 35 – Baltarusijos kroviniai. Būtent dėl to, kad uostas laiku nuo pat nepriklausomybės atgavimo pasirinko teisingą kryptį, jo augimas didėja. Tuo tarpu kitų artimiausių Baltijos jūros uostų – Rygos, Talino, Ventspilio – mažėjo, nes šie uostai, daugiausia priėmę rusiškus krovinius, jų palaipsniui neteko dėl Rusijos vykdomos politikos savo krovinius krauti tik savo uostuose. Taigi – Klaipėdos valstybinis jūrų uostas tampa ne tik lyderiu regione, bet ir perspektyviausiu iš jų, − rimčiausiu konkurentu jam išlieka tik Rygos jūrų uostas.

Klaipėdos uostas tikisi išlikti lyderiu toliau plėsdamas savo apimtis ir didindamas pajėgumus? Kaip tiksliau galima būtų apibūdinti uosto plėtros naudą? O gal yra ir kokių nors grėsmių?

Dabartinė Klaipėdos uosto plėtra susijusi ne vien su naujų teritorijų įsisavinimu, bet ir modernių technologijų taikymu, naujų darbo vietų kūrimu, gamybos ir netgi rekreacijos pritraukimu į uosto teritoriją. Visa tai kuria didelę pridėtinę vertę visai šaliai, Klaipėdos miestui, taip pat ir mūsų rajonui.

Uosto bendrasis planas, patvirtintas Vyriausybės nutarimu 2014 m., numato 25 metų plėtros perspektyvą. Planuojama teritorija apima Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemę, uosto vidinę akvatoriją, uosto išorinį reidą Baltijos jūroje ir rezervines teritorijas. Bendras planuojamos teritorijos plotas sudaro daugiau kaip 32 tūkst. 639 ha.

Visuomenei jau buvo pristatytos Klaipėdos uosto bendrojo plano koncepcijos 4 alternatyvos bei strateginių pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita. Tarp alternatyvų – plėtra šiaurėje į atvirą jūrą bei plėtra į pietinę dalį.  Anot SPAV rengėjų, bet kuri ūkinė veikla neišvengiamai sukelia tam tikrą poveikį aplinkai, tačiau uosto, kaip ekonominio ir socialinio objekto, vaidmuo yra didžiulis. Klaipėdos uoste sukuriama apie 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, o uoste ir su uostu susijusiose įmonėse dirba apie 58 tūkstančiai darbuotojų. Uostas nuolat auga (nuo 15 mln. tonų krovinių 1999 m. iki 40 mln. tonų per metus 2016 m.), todėl jam reikia vis daugiau vietos kroviniams iškrauti ir įkrauti.  Skaičiuojama, jog uostas ir su juo susijusios įmonės per metus savivaldybių ir valstybės biudžetus papildo daugiau kaip 600 mln. eurų. Uoste atlyginimai apie 2,5 karto didesni už šalies vidurkį, todėl tikimasi, kad čia kuriamos darbo vietos gali netgi paskatinti sugrįžti emigrantus.

Svarbiausius sprendimus dėl Jūrų uosto plėtros priims Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, tačiau uosto plėtra vyks ir mūsų rajono teritorijoje. Koks mūsų rajono savivaldybės vaidmuo? 

Jau 26 institucijos išdavė sąlygas derinti. Vyksta derinimas ir su mūsų Savivaldybe. Mūsų rajono teritorijos dalis, reikalinga uosto infrastruktūrai kurti, apima 336 ha tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo ir Vilhelmo kanalo vandenvietės. Šiuo metu nėra išspręstas privažiavimo klausimas nuo Šilutės plento pusės. Numatomas automobilių srautas į uostą – 7000 per parą. Tai yra iš tiesų labai daug. Planuojamas ir geležinkelio atkarpos tiesimas, kita logistikos infrastruktūra.

Mūsų Savivaldybė pateikė pastabas, Uostas derins ir spręs privažiavimo klausimus  ir su Kelių direkcija, ir su AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei privačių teritorijų savininkais dėl sklypų išpirkimo.

Šiuolaikiniai jūrų uostai ne tik užsiima krovinių perkrovimu, bet ir gamyba. Kokios perspektyvos tuo požiūriu Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste?

Kaip kalbėjo mūsų pasitarimo svečiai, naujų teritorijų įsisavinimas turėtų būti derinamas ir su perspektyva pritraukti gamybą. Kaip tik todėl reikalinga gera logistikos sistema, kiti infrastruktūros elementai, kurie padėtų pritraukti investuotojus. Svarbu, kad būtų pakankamai laisvos žemės, kurioje būtų galima vystyti gamybą. Kaip pasakojo susitikimo svečiai, Jūrų uosto teritorijoje tikėjosi pradėti gamybą kompanija „Tesla“, tačiau jiems reikalingo dydžio žemės sklypo nepavyko rasti. Tačiau yra smulkesnių bendrovių, kurios norėtų vystyti gamybą uosto teritorijoje.

Be gamybos, galbūt yra kitokių planų?

Pietinėje uosto dalyje planuojama plėtra industrijai vystyti, įrengti uostelį pramoginiams laivams, teritoriją nuo I Melnaragės pusės – pritaikyti okeaniniams laivams įplaukti. Tam reikės ne tik plėsti teritoriją, bet ir gilinti  farvaterį. Uosto atstovai minėjo, kad Gdansko uoste sudarius sąlygas įplaukti okeaniniams laivams 2006-aisiais metais perkraunamų krovinių kiekis padidėjo daugiau nei 10 kartų.

O kaip bus su Melnragės rekreacine teritorija, pamėgta ir Klaipėdos rajono gyventojų? Ar ji nenukentės?

Kaip susitikimo metu minėjo Klaipėdos jūrų uosto atstovai, plėtra šioje miesto dalyje sukels daugiausia diskusijų visuomenėje, − ir ne tik su melnragiškiais. Bet tikimės, kad diskusijos metu šioms problemoms išspręsti bus atrasta būdų. Jūrų uostas, kaip minėta, turi nemažai patrauklių pasiūlymų gyventojams, susijusių su rekreacijos išsaugojimu ir naujų jos formų paieškomis.

Taigi kaip mūsų rajono visuomenė turėtų vertinti uosto plėtrą ir ko tikėtis?

Manyčiau, kad daugelis teisingai suvokia, kad mūsų šalies ekonomikai reikia ryškaus proveržio, todėl privalome būti ne vien turizmo, bet ir pramonės šalimi. Džiaugiamės, kad visai šalia mūsų savo veiklą sėkmingai plėtoja Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, tikėtina, didelę dalį pramonės plėtros nukreipsiantis į plačiuosius vandenis. Galbūt šiuo „jūros keliu“ sugrįš ir dalis emigrantų.

Valstybinį jūrų uostą Artūras Drungilas juokais pavadino netgi viena iš auksinių vištų, dedančių auksinius kiaušinius, − galbūt ir mes galėsime jais džiaugtis.

Kalbėjosi Daiva Beliokaitė

 

Atgal Spausdinimo versija Archyvas

Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
Prisijungimas
Prisijungimas gyventojams
TARYBOS POSĖDŽIAI
TARYBOS POSĖDŽIŲ TRANSLIACIJA
E. APKLAUSOS
E. PRAŠYMAI (SKUNDAI)
E. KONSULTAVIMAS
E. PASLAUGOS
  Susidūrei su korupcija – pranešk Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) arba numeriu 400 008 apie korupcinius teisės pažeidimus Savivaldybės institucijose ir jai pavaldžiose įstaigose. Užtikrinamas asmens duomenų konfidencialumas.

© Klaipėdos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos.
Cituojant ir kitaip platinant mūsų svetainės informaciją prašome nurodyti šaltinį ir datą.
Sprendimas: IDAMAS

Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai, savivaldybe@klaipedos-r.lt ,
tel. (8 46) 47 20 25, faks. (8 46) 47 20 05. Biudžetinė įstaiga, įstaigos kodas 188773688.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.