2017 m. balandžio 24 d., pirmadienis
Senoji puslapio versija
KLAIPĖDOS RAJONO
SAVIVALDYBĖ

Spausdinti
English
Savivaldybė
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
27282930310102
03040506070809
10111213141516
17181920212223
24252627282930
Balandis
    2017     
Naujienų
prenumerata

Čia galite užsisakyti naujienas elektroniniu paštu.

Dienos
Mėnesio
Savaitės

Naujienos
Kviečiame į lietuvių kalbai, spaudai ir knygai skirtus renginius!

Šie metai skirti lietuvių kalbos kultūrai aktualizuoti, taip pat švenčiame 500-ąsias Reformacijos metines, prisimindami Lietuvai daug iškilių, meilę gimtajai kalbai puoselėjusių, raštijos ir kultūros srityje veikusių, švietimo sistemą formavusių asmenybių, tarp jų – Martyną Mažvydą, Kristijoną Donelaitį, Joną Bretkūną, Abraomą Kulvietį.

Klaipėdos rajono žemėje gyveno ir kūrė, gaivino tautiškumą, kovojo už lietuvių kalbos išsaugojimą, laisvą spaudą, dėjo pamatus valstybei, savivaldai ir moderniai, laisvai ir bendruomeniškai visuomenei Vilius Gaigalaitis, Mykolas Vaitkus, Jonas Birškus, Johanas Ferdinandas Kelkis, Johanas Frydrichas Šrėderis, Jurgis Traušys, Ieva Simonaitytė ir daugelis kitų krašto šviesuolių. Kokie buvo jų veiklos ir kūrybos kontekstai? Kaip ir kodėl juos išaugino ši žemė? Ką jiems davė gimtojo žodžio skambesys, kokia buvo jo galia ir kur ji veda mus dabar?  

Gegužės 4 d. 14 val. Priekulėje, Evangelikų liuteronų parapijos namuose, ir gegužės 5 d. 15 val. Gargžduose, J. Lankučio viešojoje bibliotekoje, renginiai, skirti Lietuvių kalbos kultūros metams ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.

Kviečiame visus dalyvauti!

Inkliuzai gintare

Dr. DALIA KISELIŪNAITĖ – Klaipėdos universiteto profesorė, jos mokslinės veiklos kryptys − dialektologija, onomastika, etnolingvistika, baltų kalbų istorija. Knygų „Pamarių sakmės“ ... sudarytoja, autorė, dizaino per tyrimus projekto „Karklės atlaso“ viena iš rengėjų, Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vaikų ir jaunimo ansamblio „Vorusnėlė“ vadovė. Kolektyvas propaguoja Mažosios Lietuvos liaudies kūrybą, išskirtinis jo bruožas − dėmesys ne tik pasaulietiškajam, bet ir religiniam Mažosios Lietuvos etninės kultūros palikimui.

Mažojoje Lietuvoje nuo seno liuteroniškos pamaldos vykdavo ir lietuvių kalba. Taip stengtasi vietos žmones paveikti protestantizmo dvasia, tačiau tai kartu sudarė unikalią galimybę išsaugoti savąją kalbą. Jos tarminės ypatybės senuosiuose giesmynuose išliko lyg inkliuzai gintare. Šiandien galime lyg pro didinamąjį stiklą tyrinėti ir atrasti savitą kalbos, lietuvininkų būdo ir dvasios grožį.

Prof. Dalia Kiseliūnaitė atskleis liuteroniškų giesmių kalbos turtus, ypatybes ir pristatys giesmynus kaip Mažosios Lietuvos kultūros palikimą, kuriuo mes galime didžiuotis ir šiandien.

Raibuliuojančios kontekstų ribos

Dr. RIMA BAKŠIENĖ – Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, viena iš Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijos sudarytojų. Gimusi Šakių rajone, bendrinės lietuvių kalbos tėviškėje, tyrėja savo darbuose aptaria gimtosios šnektos bruožus. Jos surinkti gimtųjų apylinkių tekstai ne tik bus naudingi tolesniems moksliniams tyrimams, bet ir padės populiariai pažinti tarmės savitumą, žodžio trapumą ir gyvybę, intonaciją, melodiją...

Naujausioje kartu su Daiva Vaišniene parengtoje studijoje „Klaipėdos krašto aukštaičiai: tekstai ir kontekstai“ prisiliečiama prie tarmės, dar išlikusios nedideliame plotelyje Nemuno žemupyje – nuo Smalininkų iki Lauksargių, Katyčių ir Juknaičių. Tai Mažosios Lietuvos aukštaitiškųjų tarmių, sukūrusių lietuvių kalbos raštijos pamatus ir ištirpusių kitose kalbose ir tarmėse, trapus palikimas. Koks jis? Ar vakarų aukštaičiai ir žemaičiai sukuria kontekstus vieni kitiems? Kaip tai atsiskleidžia tekstuose?

Kaip kurti ateitį kalbos galia?

Dr. JOLANTA ZABARSKAITĖ – Lietuvių kalbos instituto direktorė,  Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorė, Senato narė,  Ekonominės lingvistikos katedros vadovė, naujos studijų programos  „Lingvistika“ kūrėja ir dėstytoja.

XXI a. vyksta procesai, kurie keičia kalbos vaidmenį ir požiūrį į kalbą. Kalbos vaidmuo išaugo dėl daugelio veiksnių, tačiau vienas svarbiausių – tai realybės ir virtualybės susiliejimas mūsų gyvenime. Jis daro  poveikį visoms žmogaus gyvenimo sritims – kasdieniam gyvenimui,   santykiams, socialiniams procesams, menui, ekonomikai, finansams, politikai ir kt.  Savo pranešime prof. Jolanta Zabarskaitė apie lietuvių kalbą kalbės KITAIP – kaip apie žmogaus ir visuomenės kūrybiškumo šaltinį, kokią  įtaką jis turi kūrybos visuomenei, kūrybiškumo ugdymui mokykloje. Bus   kalbama ir apie kūrybinius sprendimus, kūrybos ekonomiką ir kitus  postmodernius dalykus, kurie veikia (ar turėtų veikti) mūsų gyvenimą.

Gargžduose, J. Lankučio viešojoje bibliotekoje, bus apdovanoti mokiniai, dalyvavę rašinio apie gimtąjį kraštą konkurse.

Jau savaitę prieš renginį Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos bibliotekoje bus galima apžiūrėti kilnojamąją ekspoziciją „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“, kuri atkeliaus ir į Gargždus – J. Lankučio viešąją biblioteką. Kviečiame visus apsilankyti! 

 

 

Atgal Spausdinimo versija Archyvas

Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
Prisijungimas
Prisijungimas gyventojams
TARYBOS POSĖDŽIAI
TARYBOS POSĖDŽIŲ TRANSLIACIJA
E. APKLAUSOS
E. PRAŠYMAI (SKUNDAI)
E. KONSULTAVIMAS
E. PASLAUGOS
  Susidūrei su korupcija – pranešk Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) arba numeriu 400 008 apie korupcinius teisės pažeidimus Savivaldybės institucijose ir jai pavaldžiose įstaigose. Užtikrinamas asmens duomenų konfidencialumas.

© Klaipėdos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos.
Cituojant ir kitaip platinant mūsų svetainės informaciją prašome nurodyti šaltinį ir datą.
Sprendimas: IDAMAS

Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai, savivaldybe@klaipedos-r.lt ,
tel. (8 46) 47 20 25, faks. (8 46) 47 20 05. Biudžetinė įstaiga, įstaigos kodas 188773688.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.