KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖ
Klaipėdos rajono savivaldybė administracija, Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai, savivaldybe@klaipedos-r.lt, Tel. (8 46) 47 20 25, faks. (8 46) 47 20 05. Savivaldybės biudžetinė įstaiga, kodas 188773688. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Pasitikėjimo telefonas tel. (8 46) 40 00 08


Prisijungimas
  • Prisijungimas gyventojams
  • TARYBOS POSĖDŽIAI
  • TARYBOS POSĖDŽIŲ TRANSLIACIJA
  • PRIIMTI SPRENDIMAI
  • E. APKLAUSOS
  • E. PRAŠYMAI (SKUNDAI)
  • E. KONSULTAVIMAS
  • E. PASLAUGOS
  • Savivaldybė
  • Struktūra ir kontaktai
  • Meras
    Mero pavaduotoja
    Mero pavaduotoja
    Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas
    Administracijos direktorius
    Direktoriaus pavaduotoja
    Direktoriaus pavaduotojas
    Administracija
    Valdymo schema
    Darbuotojų paieška
    Savivaldybės automobiliai
    Savivaldybės įmonės
    Savivaldybės įstaigos
    Komisijos, darbo grupės
    Kontrolės ir audito tarnyba
    Seniūnaičiai
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai
    Teisės aktų projektai
    Išvadoms gauti pateikti teisės aktų projektai
    Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai
    Teisės aktų projektų archyvas
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
    Seimo kontrolierių pažymos
    Valstybės kontrolierių sprendimai
    Teismo sprendimai
    Šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai
    Teisinio reguliavimo stebėsena
    Teisinė pagalba
    Norminiai teisės aktai
    Sprendimų projektai
    Mero potvarkių projektai
    Direktoriaus įsakymų projektai
  • Administracinė informacija
  • Veiklos dokumentai
    Planavimo dokumentai
    Darbo užmokestis
    Paskatinimai ir apdovanojimai
    Viešieji pirkimai
    Finansų dokumentai
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Ūkio subjektų priežiūra
    Informacija apie skolinius įsipareigojimus
    Administracinės naštos mažinimas
    Ataskaitos
    Biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų metinės užduotys
    Viešosioms įstaigoms skiriamas finansavimas
    Bendruomenių, religinių bendruomenių ir NVO finansavimas
  • Veiklos sritys
  • Švietimas
    Socialinė parama
    Kultūra
    Sveikata
    Sportas
    Informacija jaunimui
    Informacija nevyriausybinėms organizacijoms
    Valstybinė kalba
    Viešoji tvarka
    Žemės ūkis
    Civilinė metrikacija
  • Vadovų darbotvarkės
  • Komisijų ir darbo grupių posėdžiai
  • Paslaugos
  • Informacijos rinkmenos
    Viešosios ir administracinės paslaugos
    Leidimai
    Elektroniniai valdžios vartai
    Informacija apie licencijas ir leidimus
  • Nuorodos
  • Strateginis planavimas
  • Projektai
  • 2014–2020 m. ES struktūrinė parama
    2007–2013 m. ES struktūrinė parama
    Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa
    ŽRVVG „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ parama
    Lietuvos 2004-2006 m. bendrasis programavimo dokumentas
    Tarptautiniai projektai
    Tarptautinių projektų programa
    Partnerystė
  • Skelbimai
  • Darbo pasiūlymai
    Skelbimai apie visuomenei svarbių statinių projektavimo pradžią
    Teritorijų planavimo viešumas
  • Informacijos teikimo tvarka
  • Korupcijos prevencija: pasitikėjimo tel. 400 008
  • Vietinės reikšmės kelių žemėlapis
  • Civilinė sauga ir mobilizacija
  • Civilinė sauga
    Mobilizacija
  • Nuotraukų galerija
  • Horizontalus meniu
  • Taryba
  • Gyventojams
  • Verslui
  • APIE SAVIVALDYBĘ
  • Savaitės tema
    Misija – Klaipėdos rajono kapinės

    M. Gelicori ir A. Zanotti knygoje „Europos kapinės“ rašoma, kad „kapinės – ypatinga Europos paveldo dalis. Tai reikšmingi ir saviti architektūros ansambliai“; „nepakartojami skulptūros meno krypčių „katalogai“; „įspūdinga miestų ir tautų istorijos santrauka“; „tarsi veidrodis, kuriame atsispindi skirtingų visuomenės sluoksnių skoniai ir papročiai“. Štai kas yra kapinės!

    Apie senųjų kapinių priežiūrą, pastangas atgaivinti jų gyvybę ir sudominti mūsų rajono žmones bei turistus, besidominčius paveldu, kalbamės su Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaite.  

    Pastaraisiais metais ne kartą atkreiptas dėmesys į senųjų kapinių priežiūrą. Kokių iniciatyvų sulaukiama iš bendruomenių, organizacijų, pavienių asmenų?

    Neseniai iš Michailo Denisenkos, ekologų klubo „Žalioji žemė“ vadovo, gavome informaciją apie sutvarkytas Stariškės senąsias kapinaites prie Kairių poligono. Nupjauta ir sugrėbta žolė, surinktos šiukšlės, šakos. „Šiemet prie kapų radome ir šernų „darbo“ pėdsakų, todėl siūlytume pagalvoti bent apie minimalų kapinių aptvėrimą jei yra galimybių“, − rašoma žinutėje. Kapinėse suskaičiuoti 35 kapai, iš jų 3 – su metalinius kryžiais ir 2 antkapiai su užrašais.

    Džiaugiamės „Žaliosios žemės“ iniciatyva, dėkojame ne tik už kapinių sutvarkymą, bet ir už priminimą, kad kapinėms reikia nuolatinės priežiūros, kuri reiškia ne ką kita, kaip pagarbą mūsų protėviams, visai daugiakultūrei mūsų krašto praeičiai. Senosios kapinės – vienas iš būdų pažinti krašto istoriją. Yra nemažai žmonių, taip pat ir atvykstančių iš svetur, ypač Vokietijos, kurie labai domisi, kur palaidoti jų giminės atstovai. Beje, dažniausiai jie kreipiasi į Dovilų etninės kultūros centro darbuotoją Helmutą Lotužį – jis yra tikrasis mūsų rajono Mažosios Lietuvos dalies kapinių gidas.

    Bendruomenės tvarko daugiausia kapinių želdinius, − genėja, šalina menkaverčius krūmus, surenka prikritusius sausuolius, grėbia lapus, atlieka kitus aplinkos tvarkymo darbus, turi teisę ir  ištaisyti nedidelius reljefo defektus nepažeidžiant kapų bei išslinkusius ar iškritusius dangos ir reljefo tvirtinimo elementus pakeisti naujais, jeigu jie nėra vertingos dalys bei elementai.

    Yra ir kitų iniciatyvų seniūnijose – Dovilų seniūnijoje gyventojai tvarko Dovilų giminės kapus Grikšų kapinėse, Šernų girininkija rūpinasi Klaipėdos krašto medžiotojų draugijos pirmininko Kurto Baltzerio kapaviete. Helmutas Lotužis su šeima nuolat rūpinasi ne tik Kisinių, bet ir keliomis kitomis kapinaitėmis.

    Neseniai žiniasklaidoje rašyta apie Klaipėdos skulptūrų parko, įrengto prieš 40 metų vietoj buvusių puikių kapinių, kuriose palaidota iš tiesų daug žymių žmonių, priešistorę, apie tai, kaip brutaliai buvo naikinamos kapinės. Muziejininkas Dionyzas Varkalis tuo metu fotografijose užfiksavo, kaip žiauriai buvo naikinamos kapinės. Tačiau tai, kas vertinga, nemiršta – netgi kapinės! Daug klaipėdiškių jas atsimena su liūdesiu ir pagarba. Nors sunaikintų kapų nebeatkursi, tačiau atnaujinant skulptūrų parką planuojamas jame ne vienas kapinių atminimo ženklas. Taigi vienareikšmiškai – kapinės yra svarbios, − tai mūsų kultūros ir istorijos dalis. Kaip jas prižiūrime ir ką iš jų sužinome – kiekvieno iš mūsų vidinės kultūros dalis.

    Ar pakankamai gauna informacijos atvykę į mūsų rajoną turistai, ieškantys įdomių šio krašto kapinių ir jose palaiduotų žinomų žmonių?

    Rajono turizmo informacijos centras į turistinį Mažosios Lietuvos kultūros paveldo maršrutą yra įtraukęs Kisinių etnografines kapines, į maršrutą „Lietuvininkų gyvenimas“ – Vanagų kapines, J. Gižo kapavietę Drevernoje. Taip pat yra išleistas žydų kapinių ir kapaviečių lankstinukas.

    J. Gižo kapavietė iš naujo „atrasta“ jau praėjus keletui matų po J. Gižo etnografinės sodybos sutvarkymo. Taigi, tai turėtų būti priminimas visiems, įgyvendinantiems panašius projektus, kad jei norime atgaivinti paveldo objektą, turime įvertinti ir tai, kas su juo susiję ir taip pat skirti lėšų. Pavyzdžiui, Agluonėnuose rengiamas Jono Genio malūno ekspozicijos atnaujinimo projektas – tikimės ir didesnio dėmesio žymiojo malūnininko artimųjų kapams Kantvainų kapinaitėse. Čia palaidoti keturi Genio gentainiai, kurių kapai su paminklinėmis lentomis išlikę, tačiau Genio žmonos Marijos, mirusios 1967 m., kapo jau nebėra matyti nei pėdsakų, nors ji tikrai čia palaidota. 

    Dituvos kapinėse taip pat nei ženklo nelikę, kur palaidotas mokytojas Liudvikas Kuršaitis – žymiojo kalbininko ir spaudos darbuotojo Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Frydricho Kuršaičio brolis, beje, daug padėdavęs jo darbuose.

    Gelžinių kapinėse palaidotas Jurgis Skvirblys ir visa jo šeima – šviesuoliai, trijų kartų kaimo seniūnai Prūsijos, prancūzmečio, pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu.

    Kartais kuriose nors kapinėse labai akcentuojamas vieno žymaus žmogaus kapas, − kaip poeto Salio Šemerio Karklėje, − betgi tose pačiose kapinaitėse ilsisi žinomo sakytojas, vėliau Klaipėdos parapijos tarybos pirmininkas Jonas Liepis. Regis, jis kiek primirštas, jo asmenybės ir veiklos neakcentuojame. Kodėl?

    Ir šiais laikais mūsų kapinėse palaidojama žymių žmonių, kuriuos vertėtų paminėti informaciniuose leidiniuose. Pavyzdžiui, 2013 m. miręs žinomas Lietuvoje poetas, teatro kritikas Valdas Gedgaudas palaidotas Gargždų kapinėse, − bet kur konkrečiai?

    Manau, jei žinomos bent kapinės, kur palaidotas žinomesnis žmogus, tai reiktų pažymėti bent informacinėse lentose. Iš tiesų turime dar kur pasitempti.

    Bet yra ir gerų pavyzdžių?

    Per pastaruosius keletą metų rajone be sutvarkytos laivadirbio Jono Gižo kapavietės Drevernoje, atnaujinta žymaus kultūrininko ir švietėjo Jono Birškaus ir jo žmonos kapavietė Lūžuose (Sendvario sen.). Politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva prieš keletą metų atnaujinti partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto tėvų kapai.

    Ar būtų kokių nors konkrečių idėjų?

    Gal vertėtų sudaryti žymių žmonių, palaidotų mūsų rajone, kapaviečių žemėlapį? Manyčiau, tai papildomai paskatintų susidomėjimą mūsų krašto turtinga praeitimi, skatintų pasididžiavimą savo kraštu ir galbūt norą prisidėti jį tvarkant ir puoselėjant.

    Artėja rugsėjo pirmoji – manyčiau, kiekvienos mokyklos garbės reikalas aptvarkyti mokytojų kapus, − juolab kad mokytojas, ypač Klaipėdos krašte, neretai dar buvo ir kunigas, ir lietuvybės puoselėtojas. Pavyzdžiui, Agluonėnų kapinėse palaidoti vienas šalia kito keletas skirtingų kartų šios mokyklos mokytojų nuo pat XIX a. pradžios.

    Pažvelkime į „Misijos Sibiras“ jaunuolius – kiek daug jų dalyvauja atrankoje, su kokiu entuziazmu jie vyksta ne į egzotinius kraštus, o niūrų ir net pavojingą Sibirą ieškoti ir tvarkyti Lietuvos tremtinių kapų − ir susimąstykime, ar negalėtume tokio entuziazmo parodyti ir mes? Gal pradėkime ir nuo savo krašto istorijos saugojimo ir tuo pačiu gilesnio žymių žmonių veiklos pažinimo? Jų kapų sutvarkymas – tai svarbus žingsnis, kad jie mums rūpi. Manyčiau, tai svarbi užduotis Gargždų krašto muziejui ir Klaipėdos rajono turizmo informacijos centrui.  

    Pastabas ir pasiūlymus galite teikti savo gyvenamosios vietos seniūnijai arba Kultūros skyriaus vyriausiajai specialistei Sonatai Šmatauskienei, el. p. sonata.smatauskiene@klaipedos-r.lt, tel. (8 46) 47 15 66.

    Kalbėjosi Daiva Beliokaitė

    Atgal Spausdinimo versija Archyvas

    Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
    © 2011 Klaipėdos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos.
    Cituojant mūsų svetainės informaciją prašome nurodyti šaltinį ir datą.