Saugus elgesys prie vandens ir vandenyje - Klaipedos-r.lt

2017 m. rugpjūčio 16 d., trečiadienis
Senoji puslapio versija
KLAIPĖDOS RAJONO
SAVIVALDYBĖ

Spausdinti
English
Savivaldybė
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
31010203040506
07080910111213
14151617181920
21222324252627
28293031010203
Rugpjūtis
    2017     
Naujienų
prenumerata

Čia galite užsisakyti naujienas elektroniniu paštu.

Dienos
Mėnesio
Savaitės

 

Naujienos
Saugus elgesys prie vandens ir vandenyje

Vanduo – tai puiki pramoga, poilsis suaugusiesiems ir vaikams, tačiau jame slypi daug pavojų. Maudymąsi bet kokiame vandens telkinyje galime prilyginti prausimuisi didžiulėje bendroje vonioje. Kartu besimaudantys nepažįstami žmonės ne visuomet yra sveiki, tinkamai laikosi higienos reikalavimų. Taip vanduo užteršiamas įvairiais mikroorganizmais. Dauguma infekcinių ligų sukėlėjų vandenyje (netgi sūriame) gali išlikti gyvybingi labai ilgai. Todėl maudydamiesi stenkitės, kad vandens niekuomet nepatektų į burną, akis, nosį, ausis, odos įbrėžimus ir žaizdeles.

Nors jums atrodo, kad radote vandens telkinį, apsuptą švarios gamtos, ir nė vieno žmogaus aplink, vandenyje vis tiek gali būti pavojingų mikroorganizmų. Čia jie gali patekti iš dirvožemio, kai juos išplauna lietūs, ypač jei netoliese gyvena žmonės ar prie vandens ganomi gyvuliai. Labai pavojingi tualetai, pirtys, įrengtos netoli vandens.

Kad maudydamiesi nesusirgtumėte, laikykitės šių patarimų:

Niekuomet neikite maudytis, jei viduriuojate. Sergantys žmonės gali užteršti vandenį net ir tuomet, jei neįvyko jokio „nelaimingo atsitikimo" vandenyje.Niekuomet nenurykite vandens. Atminkite – tai bendros maudynės.Visuomet pasinaudoję tualetu ar pakeitę sauskelnes nusiplaukite rankas.

Nesaugu maudytis nežinomame vandens telkinyje, nes nežinomas dugno nuolydis, gylis, dugne esančios dubės, akmenys, styrančios medžių šaknys, stipri vandens srovė. Ežeras ar tvenkinys prie kranto gali būti seklus, bet toliau staiga gilėti. Vandens telkinio dugnas gali būti nelygus, ant jo gali būti šiukšlių, stiklo šukių, šakų akmenų.

Pagrindiniai pavojai maudantis:

  • Nepažįstamas krantas;
  • Mėšlungis;
  • Stipri srovė;
  • Šokas, netikėtai įkritus į vandenį.

Netikėtai įkritęs į vandenį, žmogus patiria šoką ir laikinai negali savęs kontroliuoti. Dėl to galima ir nuskęsti. Kad taip neatsitiktų, reikia sulaikyti kvėpavimą ir pirštais užspausti nosį. Jei tai nutiko netoli kranto, galima pamėginti kojomis surasti dugną. Jei dugnas nepasiekiamas ar krantas toli, pirmiausia reikia kuo greičiau nusimauti batus ir nusivilkti sunkius rūbus. Į krantą geriausia plaukti pasroviui, įstrižai. Tačiau taip sau pagelbėti gali tik gerai plaukti mokantis žmogus.

Jeigu į vandenį įkrito nemokantis plaukti žmogus, – viskas, ką jis gali padaryti, tai kuo ilgiau mėginti išsilaikyti vandenyje. Yra keletas išsilaikymo būdų. Pirmas – atsigulti ant vandens, veidu į vandenį, plačiai išskėtus į šonus rankas, kvėpuoti kiek įmanoma rečiau ir giliau. Antras – judinti kojas taip, tarsi mintumėt dviračio pedalus, o rankomis mojuoti vandenyje perkeliant ant jų dalį kūno svorio išlaikant pusiausvyrą.

Maudantis vandenyje gali netikėtai sutraukti mėšlungis. Tokiu atveju pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros. Jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti ir patempti pėdą į priekį. Jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save. Jeigu mėšlungis stipriai sutraukė ir skausmas didelis, koja pati neišsitiesia, ją reikia ištiesti rankomis. Galiausiai sutrauktą raumenį reikia trinti ir žnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo. Po to koją reikia ištiesti. Kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti kitu plaukimo stiliumi.

Pagrindinės taisyklės maudantis:

  • Neplaukite vienas;
  • Niekada neplaukite į ežerą audros metu ar naktį;
  • Plaukite tik saugiose vietose;
  • Žinokite, koks telkinio gylis ir kokios vandens telkinio ypatybės;
  • Maudantis negalima kramtyti gumos ar valgyti;
  • Mokykitės plaukti.

Atminkite, kad maudytis upėje pavojinga.Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai. Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus. Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų. Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite. Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais. Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti. Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis. Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.). Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę. Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti. Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Ką daryti, jei žmogus skęsta:

Jei yra galimybė, kuo greičiau meskite skęstančiajam gelbėjimo ratą, virvę, vaikišką pripučiamą ratą ar ištieskite pagalį, šaką, irklą. Jei skęstantysis toli nuo kranto, priplaukite prie jo iš nugaros pusės ir paimkite jį už plaštakos, pažastų arba rūbų apykaklės,jei skęstantysis paniro po vandeniu, ištraukite jo galvą į paviršių, apverskite ant nugaros ir plaukite kartu su juo į krantą,traukiant skęstantįjį iš vandens, būtina prilaikyti nukentėjusiojo galvą ir kaklą, nes neretai skendimo priežastis – kaklinės stuburo dalies lūžimas ar galvos trauma, patirta atsitrenkus į dugną, akmenį ar kitą kietą paviršių nardant,ištraukus skęstantįjį iš vandens, pašalinamas vanduo iš nukentėjusiojo kvėpavimo takų ir plaučių, kelias sekundes pavertus nukentėjusįjį ant pilvo,nukentėjusįjį paguldykite ant nugaros, pakelkite nukentėjusiojo smakrą ir atloškite galvą,10 sekundžių tikrinkite kvėpavimą, prie nukentėjusiojo burnos pridėję veidrodėlį (kvėpuojant jis aprasos), plunksną, žolės stiebelį (kvėpuojant šis judės), jei nekvėpuoja, išimkite nukentėjusiam iš burnos visus svetimkūnius, apžiūrėkite, kad liežuvis nebūtų uždengęs kvėpavimo takų, laikydami galvą atloštą, užspauskite šnerves, įkvėpkite oro, išsižiokite ir gerai apimkite lūpomis nukentėjusiojo burną, tolygiai du kartus įpūskite oro (pamatysite, kad nukentėjusiojo krūtinė pakyla ir išsipučia), du kartus įpūtę oro, patikrinkite nukentėjusiojo pulsą kakle (abipus Adomo obuolio); jei pulsas yra – tęskite dirbtinį kvėpavimą, įpūsdami maždaug 10–12 kartų per minutę, kas minutę patikrindami kraujo apytaką.

Jei pulso nėra, pradėkite išorinį širdies masažą:

1. priklaupkite nukentėjusiam iš šono, didžiuoju pirštu raskite vietą, kur sueina šonkauliai, o smilių laikykite ant aukščiau esančio kaulo;

2. kitos rankos delną padėkite ant krūtinkaulio tiesiai virš pirštų;

3. uždėkite ant viršaus kitos rankos delną ir sunerkite pirštus, kad jie nesiremtų į krūtinę (remiasi tik delnų pagalvėlės);

4. klūpodami pasikelkite taip, kad jūsų pečiai būtų virš nukentėjusiojo krūtinkaulio; paspauskite krūtinę žemyn maždaug 4–5 cm ir, nenuimdami rankų, atleiskite;

5. 30 kartų paspauskite krūtinę, atloškite galvą, pakelkite smakrą ir du kartus įpūskite oro; kartokite šį ciklą (2 įpūtimai ir 30 paspaudimų), kol atvyks pagalba arba atsigaus gaivinamasis;

6. jei gaivinate dviese (vienas pučia orą, kitas daro išorinį širdies masažą), įpūtimų ir paspaudimų santykis yra 1:5.

 Labai svarbu kuo greičiau pradėti gaivinti nukentėjusįjį, nes klinikinė mirtis (būsena, kai nėra kvėpavimo ir širdies veiklos) trunka 4 minutes. Po 6 min. pradeda mirti smegenys, o po 10 min. išsivysto negrįžtami procesai – biologinė mirtis.

Pirmoji pagalba skęstančiajam:

https://www.youtube.com/watch?v=529YPzPlfUM

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus informacija

Atgal Spausdinimo versija Archyvas

Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
Prisijungimas
Prisijungimas gyventojams
TARYBOS POSĖDŽIAI
TARYBOS POSĖDŽIŲ TRANSLIACIJA
PRIIMTI SPRENDIMAI
E. APKLAUSOS
E. PRAŠYMAI (SKUNDAI)
E. KONSULTAVIMAS
E. PASLAUGOS
  Susidūrei su korupcija – pranešk Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) arba numeriu 400 008 apie korupcinius teisės pažeidimus Savivaldybės institucijose ir jai pavaldžiose įstaigose. Užtikrinamas asmens duomenų konfidencialumas.

© Klaipėdos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos.
Cituojant ir kitaip platinant mūsų svetainės informaciją prašome nurodyti šaltinį ir datą.
Sprendimas: IDAMAS

Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai, savivaldybe@klaipedos-r.lt ,
tel. (8 46) 47 20 25, faks. (8 46) 47 20 05. Biudžetinė įstaiga, įstaigos kodas 188773688.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.