KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖ
Klaipėdos rajono savivaldybė administracija, Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai, savivaldybe@klaipedos-r.lt, Tel. (8 46) 47 20 25, faks. (8 46) 47 20 05. Savivaldybės biudžetinė įstaiga, kodas 188773688. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Pasitikėjimo telefonas tel. (8 46) 40 00 08


Prisijungimas
  • Prisijungimas gyventojams
  • TARYBOS POSĖDŽIAI
  • TARYBOS POSĖDŽIŲ TRANSLIACIJA
  • PRIIMTI SPRENDIMAI
  • E. APKLAUSOS
  • E. PRAŠYMAI (SKUNDAI)
  • E. KONSULTAVIMAS
  • E. PASLAUGOS
  • Savivaldybė
  • Struktūra ir kontaktai
  • Meras
    Mero pavaduotoja
    Mero pavaduotoja
    Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas
    Administracijos direktorius
    Direktoriaus pavaduotoja
    Direktoriaus pavaduotojas
    Administracija
    Valdymo schema
    Darbuotojų paieška
    Savivaldybės automobiliai
    Savivaldybės įmonės
    Savivaldybės įstaigos
    Komisijos, darbo grupės
    Kontrolės ir audito tarnyba
    Seniūnaičiai
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai
    Teisės aktų projektai
    Išvadoms gauti pateikti teisės aktų projektai
    Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai
    Teisės aktų projektų archyvas
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
    Seimo kontrolierių pažymos
    Valstybės kontrolierių sprendimai
    Teismo sprendimai
    Šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai
    Teisinio reguliavimo stebėsena
    Teisinė pagalba
    Norminiai teisės aktai
    Sprendimų projektai
    Mero potvarkių projektai
    Direktoriaus įsakymų projektai
  • Administracinė informacija
  • Veiklos dokumentai
    Planavimo dokumentai
    Darbo užmokestis
    Paskatinimai ir apdovanojimai
    Viešieji pirkimai
    Finansų dokumentai
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Ūkio subjektų priežiūra
    Informacija apie skolinius įsipareigojimus
    Administracinės naštos mažinimas
    Ataskaitos
    Biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų metinės užduotys
  • Veiklos sritys
  • Švietimas
    Socialinė parama
    Kultūra
    Sveikata
    Sportas
    Informacija jaunimui
    Informacija nevyriausybinėms organizacijoms
    Valstybinė kalba
    Viešoji tvarka
    Žemės ūkis
    Civilinė metrikacija
  • Vadovų darbotvarkės
  • Komisijų ir darbo grupių posėdžiai
  • Paslaugos
  • Informacijos rinkmenos
    Viešosios ir administracinės paslaugos
    Leidimai
    Elektroniniai valdžios vartai
    Informacija apie licencijas ir leidimus
  • Nuorodos
  • Strateginis planavimas
  • Projektai
  • 2014–2020 m. ES struktūrinė parama
    2007–2013 m. ES struktūrinė parama
    Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa
    ŽRVVG „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ parama
    Lietuvos 2004-2006 m. bendrasis programavimo dokumentas
    Tarptautiniai projektai
    Tarptautinių projektų programa
    Partnerystė
  • Skelbimai
  • Darbo pasiūlymai
    Skelbimai apie visuomenei svarbių statinių projektavimo pradžią
    Teritorijų planavimo viešumas
  • Informacijos teikimo tvarka
  • Korupcijos prevencija: pasitikėjimo tel. 400 008
  • Vietinės reikšmės kelių žemėlapis
  • Civilinė sauga ir mobilizacija
  • Civilinė sauga
    Mobilizacija
  • Nuotraukų galerija
  • Horizontalus meniu
  • Taryba
  • Gyventojams
  • Verslui
  • APIE SAVIVALDYBĘ
  • Naujienos
    Vėžaičių dvaro sodybos teritorijoje jau vyksta archeologiniai tyrinėjimai

    Šiemet Klaipėdos rajono savivaldybė užsakė Vėžaičių dvaro sodybos teritorijoje archeologinius tyrimus, kuriuos atlieka UAB „Statybų archeologija“. Tyrimų tikslas – nustatyti buvusių dvaro pastatų vietas.

    Tyrimai reikalingi, norint parengti rekomendacijas dėl Vėžaičių dvaro sodybos išsaugojimo ir sutvarkymo. Be archeologinių tyrimų taip pat bus atlikti ir topografiniai, dendrologiniai tyrimai, istorinės-urbanistinės raidos analizė. Tyrimai turėtų trukti iki lapkričio pabaigos. Savivaldybė tam skyrė 30 tūkst. eurų. Vėžaičių dvaro sodybos teritorijos 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų projektą parengė archeologas Nerijus Brazdeikis.  

    Dvaro teritorijoje siekiant patikslinti buvusių pastatų vietas yra numatyta ištirti tris 2x2 m dydžio šurfus ir tris 2x5, 2x5, 1x10 m dydžio perkasas, bendras plotas – 42 kv. m.  Archeologinių tyrimų vietos parinktos vadovaujantis istoriniais tyrimais. Anksčiau Vėžaičių dvaro aplinkoje archeologiniai tyrimai nebuvo vykdyti.

    Apie Vėžaičių dvaro sodybos pastatus

    Istorinių šaltinių apie dvaro sodyboje buvusių ar išlikusių pastatų statybą XIX a. nėra daug – paprastai dvaro savininkui nurodžius, viską statydavo baudžiauninkai. Dvaro sodybų teritorijoje statomiems namams nei XIX a., nei XX a. pirm. pusėje leidimų nereikėjo, todėl rašytinių žinių apie pastatus labai nedaug, išlikusių pastatų statybos datą galima nustatyti pagal jų architektūrą. Pastatai sodyboje statyti nesilaikant kokios nors sistemos, todėl buvo išdėstyti gana padrikai. Pagrindinis dvaro sodybos formavimosi laikotarpis – XIX a. pirma pusė. Tuo laikotarpiu buvo pastatyta daugiausia gyvenamųjų ir ūkinių dvaro pastatų, suformuotas parkas. XX a. pr. statiniai buvo įkomponuojami į jau susiformavusią erdvinę struktūrą. Siekiami aptikti centriniai dvaro rūmai buvo pastatyti XIX a. pr., valdant Leonardui Volmeriui. Dvaro rūmai buvo dviejų sujungtų korpusų dviaukštis pastatas, viena dalis dviejų aukštų su palėpe, žemesnioji dalis – vieno aukšto su palėpe, laužytu stogu. Rūmai buvo mūriniai, dengti skiedromis. Priešais rūmus buvo apvalios formos parteris. 1934 m. dvaro rūmai buvo nugriauti, jų vietoje 1935 m. K. Jašinskas pasistatė vieno aukšto namą.  Pavėsinė buvusi dviejų aukštų, skiedrų stogu, be sienų. Nugriauta apie 1936−1937 m.  Grafų laidojimo koplyčia stovėjo šlaite netoli bažnyčios. Pastatyta XIX a. pr., nugriauta XX a. 8 deš. Šeimos narių palaikai perlaidoti kapinėse. Semeliškės g. 15 sklype stovėjo medinis gyvenamasis namas, kuriame gyveno stalius Pareigis. Jis – kelių Vėžaičių bažnyčių altorių autorius.

    Apie Vėžaičių dvaro sodybą

    Vėžaičių dvaras minimas XVIII a. I p. Tiksliau žinoma, kad Vėžaičių dvaras Volmeriams priklausė nuo 1774 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798) už nuopelnus tarnyboje skyrė Vėžaičių žemes Gardino pavieto maršalkai (nuo 1784), LDK tribunolo raštininkui Kazimierui de Polenta Volmeriui (~1720-?). Jo valdymo metu pastatyta medinė Šv. Kazimiero bažnyčia, kurią dvaras aprūpino iki XX a. 3 deš. XVIII−XIX amžių sandūroje pradėjęs valdyti Leonardas Volmeris bendravo su Dionizu Poška (1764–1830), Leonu Uvainiu (1775–1828), įrengė bažnyčią, XIX a. pr. į pietryčius nuo jos pastatė laidojimo koplyčią šeimos nariams, pastatė degtinės varyklą, šalia jos 1821 m. dviaukštę klėtį.

    Vėžaičių dvaras XIX a. Žemaitijoje garsėjo sunkia baudžiava, valstiečių maištais, kurių malšinimui dvarininkas pasitelkdavo carinės kariuomenės kazokus. Edvardas Volmeris buvo įgijęs gerą išsilavinimą – baigė Kražių pradžios mokyklą, įgijo magistro laipsnį Vilniaus universitete. Tačiau kaip ir tėvas buvo aršaus charakterio. Skundai dėl žiauraus ir neteisingo elgesio su valstiečiais pasiekdavo žemaičių vyskupą Motiejų Valančių. Dvaro valstiečiai aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime. 1860 m. kilus dvaro valstiečių riaušėms, carinė valdžia dvaro kumetynuose įkurdino sargybos postą – pulkininko Skvarcovo Pskovo pėstininkų pulko kareivius. Pagal kitą versiją prie Samališkės g. stovintys kumetynai statyti carinės valdžios pasienio kordono posto kareivių šeimų apgyvendinimui, vėliau Volmerio perpirkti dvaro dvarbininkams apgyvendinti. Po baudžiavos panaikinimo valstiečių skundai ir brudzėjimai nesiliovė. Edvardo ir Vaclovo Volmerių valdymo metais, XIX a. II p. – XX a. pr., gausiau statyti mūriniai pastatai, palei Skinijos upę išpuoselėtas parkas, Edvardo Volmerio atminimui pastatyta išlikusi koplytėlė. Vaclovo Volmerio valdymo metu pastatyti išlikę pietų vartų ir ūkvedžio namo ansamblis, arklidės, karvidės pastatai.

    Dvaras nukentėjo I Pasaulinio karo metu. V. Volmeris per karą buvo ištremtas į Vokietiją. Po žemės reformos išparceliavus dvaro žemes, pasikeitus ekonominėms sąlygoms ir politinei situacijai V. Volmeris jau nesugebėjo ūkininkauti. Apie 1936 m. dvarą iš varžytinių nusipirko Kostas Jašinskas. Jo valdymo metu nugriauta daug dvaro pastatų statybinės medžiagos išpardavinėjimui: tarp jų rūmai, mūrinė kalvė prie ūkinių pietų vartų, dviaukštis mūrinis dvaro raštininko namas Samališkės gatvės R pusėje, daugelis kitų, sunyko parkas, išardyta Skinijos krantinė. V. Volmeris mirė vienoje Vilniaus prieglaudų. 1940 m. dvaras nacionalizuotas, 1944 m. K. Jašinskas ir sūnus Vytautas pasitraukė su vokiečiais. Pirmaisiais pokario dešimtmečiais aktyviausiu Vėžaičių ūkinio gyvenimo centru buvo Samališkės bandymų stotis, įkurta dar 1935 m. buvusiame dvaro palivarke. 1967 m. bandymų stotis pertvarkyta į Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Vėžaičių filialą.

    Klaipėdos rajono savivaldybės informacija

    Atgal Spausdinimo versija Archyvas

    Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
    © 2011 Klaipėdos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos.
    Cituojant mūsų svetainės informaciją prašome nurodyti šaltinį ir datą.