Turizmas - Klaipedos-r.lt

2017 m. rugpjūčio 22 d., antradienis
Senoji puslapio versija
KLAIPĖDOS RAJONO
SAVIVALDYBĖ

Spausdinti
English
Savivaldybė
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
31010203040506
07080910111213
14151617181920
21222324252627
28293031010203
Rugpjūtis
    2017     
Naujienų
prenumerata

Čia galite užsisakyti naujienas elektroniniu paštu.

Dienos
Mėnesio
Savaitės

 

Turizmas


Jus pasitinka keturių vandenų kraštu vadinamas rajonas. Jaukūs miestai ir miesteliai, gamtos prieglobsčio apsupti kaimai, akį džiuginantys ir vaizduotę įkvepiantys gamtos peizažai, tūkstantmečius skaičiuojanti lietuvininkų ir žemaičių krašto istorija, per amžius išsaugota kultūra, puoselėjamos tradicijos, šilti ir draugiški žmonės. Visa tai ir dar daugiau atrasite Klaipėdos rajone – krašte, kurį skalauja Baltijos jūros bangos ir Kuršių marios, vingiuoja srauni Minijos upė, žalią rajono veidą gyvina mėlynų ežerų akys. Šį keturių vandenų kraštą lengvai pažinsite keliaudami po apylinkes, atostogaudami kaimo turizmo sodybose. Krašto žmonės didžiuojasi savo istorija, tradicijomis ir nuostabia gamta. Klaipėdos rajonas etniniu požiūriu yra išskirtinis: jį beveik pusiau dalija dviejų Lietuvos etninių grupių istorinis ir kultūrinis palikimas – Mažosios Lietuvos lietuvininkų ir Didžiosios Lietuvos žemaičių. Išlikę Mažosios ir Didžiosios Lietuvos etniniai ir kultūriniai skirtumai puikiai regimi keliaujant po Klaipėdos rajoną. Linkime nepamirštamų akimirkų ir turiningo poilsio.

 

GARGŽDAI

Tai Klaipėdos rajono administracinis centras, miestas prie Minijos upės, šalia istorinės ribos su Mažąja Lietuva. Žmonių čia gyventa nuo žalvario amžiaus, o istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. Ilgus amžius Gargždai buvo pasienio gyvenvietė, o carizmo laikais per miestą į Didžiąją Lietuvą gabenta draudžiama spauda. XV–XVI a. Gargžduose buvo žemaičių seniūnų Kęsgailų dvaras. Per Antrąjį pasaulinį karą miestelis sudegė. Gargždams Atgimimo simboliu tapo 1989−1990 m. pastatyta postmodernistinio stiliaus mūrinė Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Gargždai didžiuojasi istorinio palikimo fragmentais: senųjų gatvių linijomis, atnaujinta miesto aikšte, 2005 m. įsteigtu Gargždų krašto muziejumi, restauruotais senųjų kapinių vartais, šventoriaus koplyčia, varpine bei dvaro parku. Angliško landšaftinio stiliaus Gargždų parkas įkurtas vakarinėje miesto dalyje XIX a. I pusėje dvarininkų baronų F. ir E. Rėnė (Rönne). Naujai suformuota parko dalis leidžiasi į vaizdingą Minijos slėnį, kuriame vasaros metu vyksta įvairūs renginiai. Į šiaurę nuo Gargždų, kairiajame Minijos krante, yra Kalniškės piliakalnis, o Gargždų pašonėje esantis Skaidrusis karjeras – naujasis turistų traukos objektas.

 

VĖŽAIČIŲ DVARO SODYBA

Dvaras minimas nuo 1567 m. Jis priklausė grafams Volmeriams. Vėžaičių dvaro pastatų ansamblis – architektūrinę, istorinę, urbanistinę vertę turinti Vėžaičių dvaro sodyba. Kompleksui priklauso jėgerio namas, dveji vartai, arklidė, sarginė, degtinės varykla, karvidė, svirnas, namas, koplytėlė. Dvaro arklidėse dabar įsikūrę miestelio kultūros namai.

 

KISINIŲ KAIMO ETNOGRAFINĖS KAPINĖS

Etnografinėse kapinėse palaidoti Lietuvos periodinės spaudos pradininkas Johanas Ferdinandas Kelkis ir vienas iš 1831 m. sukilimo prieš carinės Rusijos valdžią vadų – Antanas Gelgaudas.

 

AGLUONĖNAI

Tai kaimas ant Agluonos upės kranto, 2016 m. Aplinkos ministerijos pripažintas kaimu, geriausiai atskleidžiančiu savitus Mažosios Lietuvos regiono bruožus. Unikalioje Klaipėdos krašto etnografinėje sodyboje įkurtas pirmasis pokario Lietuvoje Klojimo teatras, kuriame kasmet vyksta vaidinimai, etnografinių ansamblių koncertai ir kiti kultūriniai renginiai. Gyvenvietės 450-mečiui ir Lietuvos Respublikos Nepriklausomybei paminėti buvo įkurtas Lietuvininkų ąžuolynas ir Gediminaičių stulpų paminklas-aukuras. Parke eksponuojamos autentiškos J. Genio vėjo malūno dalys, pastatytas krikštas E. Kanto protėviui.

 

VEIVIRŽĖNAI

Miestelio banguotą reljefą raižo Veiviržo upė. Veiviržėnų apylinkėse gausu piliakalnių, iš kurių įspūdingiausias – Skomantai – įrengtas pirmaisiais amžiais po Kristaus. Vaizdingame Veiviržo upės slėnyje rengiamos įvairios šventės, kino vakarai, o liepos mėnesį kasmet organizuojama didžiausia miestelio šventė – Šv. Marijos Magdalenos atlaidai. Klaipėdos rajono amatų centre organizuojamos tradicinių amatų edukacinės programos: duonos kepimas, audimas, pynimas iš vytelių ir kt.

 

VANAGAI

Tai istoriškai reikšminga Klaipėdos rajono gyvenvietė. Čia gimė lietuvių literatūros klasikė Ieva Simonaitytė.Buvusią rašytojos gimtinės vietą žymi tautodailininko sukurta medžio skulptūra. Vanagų kaimą puošia 1909 m. pastatyta neogotikinio stiliaus evangelikų liuteronų bažnyčia, kurioje ryškūs moderno ir net racionaliosios architektūros požymiai. Šalia bažnyčios yra etnografinės kapinės, kuriose palaidoti žymūs Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjai.

 

PRIEKULĖ

Miestas yra įsikūręs šalia vaizdingo Minijos upės vingio. Priekulė nuo 1540 m. buvo didžiausia gyvenvietė Klaipėdos krašte. Senoji architektūra, autentika, kabantys tiltai per Miniją, muziejai – visa tai randama Priekulėje. XVI a. pab. čia buvo įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija. Priekulėje veikė J. F. Šrioderio, J. Triaušo lietuviškų leidinių spaustuvės, koklių fabrikas, 1875 m. atidarytas geležinkelio kompleksas, pastatytas dvarininko L. Gleicho paštas. Priekulė garsi literatūros kūrėjais. Čia dirbo žymus vokiečių rašytojas E. Vichertas, gyveno ir kūrė rašytoja I. Simonaitytė. Priekulėje, Minijos upės dešiniojo kranto vingyje, yra Vingio parkas, kuriame kasmet vyksta žirgų varžybos Klimovo taurei laimėti.

LANKUPIŲ ŠLIUZAS

Tai vienintelis šliuzas Lietuvoje, kuris paskelbtas technikos paminklu. Per kanalą 1902–1904 m. pastatyta 10 lengvų metalinių tiltų. Lankupių šliuzas iki šiol retkarčiais naudojamas pagal paskirtį.

KARALIAUS VILHELMO KANALAS

Tai 1863–1873 m. tuometinio Prūsijos karaliaus Vilhelmo I vardu pavadintas, prancūzų karo belaisvių rankomis iškastas kanalas. Kanalo statybos tikslas kadaise buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Kasant kanalą daug prancūzų karo belaisvių žuvo, todėl jiems pastatytas paminklas prie kanalo žiočių. Kanalo ilgis – 25–27 km, plotis – 28–30 m, vidutinis gylis – 1,7 m. Šiandien Vilhelmo kanalas – sparčiai populiarėjanti vandens turizmo trasa ir pramoginės žvejybos vieta.

 

DREVERNA

Tai senas žvejų kaimas, minimas nuo 1253 m., įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių. Drevernos žvejų vardą garsino Kuršmarių laivų statytojas J. Gižas, kurio etnografinėje sodyboje galima susipažinti su laivadirbystės ir žvejų tradicijomis. Modernus Drevernos mažųjų laivų uostas skirtas mažųjų ir irklinių laivų laivybai. Turistų patogumui įrengtas 75 vietų uostas, pastatytas elingas, 6 t keliamosios galios kranas, slipas, įrengta 20-ies vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Uoste siūloma ne tik paplaukioti įvairaus tipo pramoginiais laivais, bet ir paskanauti žuvies patiekalų kulinarinio kruizo „Žuvies kelias“ metu. 15 m apžvalgos bokštas kviečia grožėtis Naglių gamtinio rezervato ir Kuršių marių vaizdais, o atidarytas reguliarus tiesioginis reisas Dreverna–Juodkrantė–Dreverna sujungia Kuršių marių krantus.

 

KARKLĖ

Tai vienintelis žvejų kaimelis Lietuvoje ant jūros kranto, išlaikęs etnografinį savitumą. Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinis grožiu užburia kiekvieną, o dviračių entuziastai gali mėgautis dviračių takais, vedančiais per Karklę. Pajūrio regioninis parkas žemyniniame pajūryje yra bene paskutinė vieta, kurioje galima grožėtis natūralia gamta.

 



SVENCELĖ

Tai buriuotojų jėgos aitvarais Meka, įsikūrusi Kuršių marių rytinėje pakrantėje ir gamtos draustinių apsuptyje. Unikali vandens sporto oazė, kurioje kiekvienas gali mokytis „suvaldyti vėjus“ ir atsipalaiduoti. Neaprėpiamos erdvės, vanduo, vėjas, kopų vaizdai antrapus marių ir į kraštovaizdį įsiliejantis modernus poilsio kompleksas maloniai kviečia kiekvieną.

 

LAPIAI

Tai mažoji Lietuvos Šveicarija. Vaizdingos Lapių apylinkės, Žvelsos upės krante stūksantis legendomis apipintas Lapių piliakalnis, Lakštingalų slėnis užburia kiekvieną čia atvykusį. Vasarą turistus vilioja plaukimas baidarėmis Minija, o žiemą ir pavasarį – ekstremalus plaukimas Žvelsos upe. Organizuojami turistiniai žygiai kalvotomis Lapių apylinkėmis. Žiemos pramogų mėgėjai laukiami ant Utrių kalno, kur veikia net trys skirtingo lygio slidinėjimo trasos.

 
 
 
 

KLAIPĖDOS RAJONO
TURIZMO INFORMACIJOS CENTRO LANKYTOJŲ SKAIČIUS

METAI

LANKYTOJŲ SKAIČIUS

2010

5010

2011

8330

2012

8181

2013

8305

2014

8556

2015

7559

 
 

KLAIPĖDOS RAJONO TURIZMO INFORMACIJOS CENTRO
UŽSIENIO LANKYTOJŲ SKAIČIUS 2010 – 2015 M.

VALSTYBĖ

LANKYTOJŲ SKAIČIUS

VOKIETIJA

1119

LATVIJA

772

RUSIJA

738

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

385

ESTIJA

361

GRUZIJA

180

BALTARUSIJA

169

ISPANIJA

153

ŠVEDIJA

144

 


NUORODOS

 

 

 

Paskutinis atnaujinimas: 2017-03-15 13:47:33
Prisijungimas
Prisijungimas gyventojams
TARYBOS POSĖDŽIAI
TARYBOS POSĖDŽIŲ TRANSLIACIJA
PRIIMTI SPRENDIMAI
E. APKLAUSOS
E. PRAŠYMAI (SKUNDAI)
E. KONSULTAVIMAS
E. PASLAUGOS
  Susidūrei su korupcija – pranešk Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) arba numeriu 400 008 apie korupcinius teisės pažeidimus Savivaldybės institucijose ir jai pavaldžiose įstaigose. Užtikrinamas asmens duomenų konfidencialumas.

© Klaipėdos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos.
Cituojant ir kitaip platinant mūsų svetainės informaciją prašome nurodyti šaltinį ir datą.
Sprendimas: IDAMAS

Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai, savivaldybe@klaipedos-r.lt ,
tel. (8 46) 47 20 25, faks. (8 46) 47 20 05. Biudžetinė įstaiga, įstaigos kodas 188773688.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.