KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖ
Klaipėdos rajono savivaldybė administracija, Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai, savivaldybe@klaipedos-r.lt, Tel. (8 46) 47 20 25, faks. (8 46) 47 20 05. Savivaldybės biudžetinė įstaiga, kodas 188773688. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Pasitikėjimo telefonas tel. (8 46) 40 00 08


Prisijungimas
  • Prisijungimas gyventojams
  • GYVENTOJŲ PRIĖMIMAS
  • E. APKLAUSOS
  • E. PRAŠYMAI (SKUNDAI)
  • E. KONSULTAVIMAS
  • E. PASLAUGOS
  • Savivaldybė
  • Struktūra ir kontaktai
  • Meras
    Mero pavaduotoja
    Mero pavaduotoja
    Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas
    Administracijos direktorius
    Direktoriaus pavaduotoja
    Direktoriaus pavaduotojas
    Administracija
    Valdymo schema
    Darbuotojų paieška
    Savivaldybės automobiliai
    Savivaldybės įmonės
    Savivaldybės įstaigos
    Komisijos, darbo grupės
    Kontrolės ir audito tarnyba
    Seniūnaičiai
    Vadovų darbotvarkės
    Policijos pareigūnai
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai
    Teisės aktų projektai
    Išvadoms gauti pateikti teisės aktų projektai
    Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai
    Teisės aktų projektų archyvas
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
    Seimo kontrolierių pažymos
    Valstybės kontrolierių sprendimai
    Teismo sprendimai
    Šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai
    Teisinio reguliavimo stebėsena
    Teisinė pagalba
    Norminiai teisės aktai
    Sprendimų projektai
    Mero potvarkių projektai
    Direktoriaus įsakymų projektai
  • Administracinė informacija
  • Veiklos dokumentai
    Planavimo dokumentai
    Darbo užmokestis
    Paskatinimai ir apdovanojimai
    Viešieji pirkimai
    Finansų dokumentai
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Ūkio subjektų priežiūra
    Informacija apie skolinius įsipareigojimus
    Administracinės naštos mažinimas
    Ataskaitos
    Biudžetinių (išskyrus švietimo įstaigas) ir viešųjų įstaigų vadovų metinės užduotys
    Švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimas ir metinių veiklos užduočių nustatymas
    Viešosioms įstaigoms skiriamas finansavimas
    Bendruomenių, religinių bendruomenių ir NVO finansavimas
    Savivaldybės gaunamas finansavimas
  • Veiklos sritys
  • Švietimas
    Socialinė parama
    Kultūra
    Sveikata
    Sportas
    Informacija jaunimui
    Informacija nevyriausybinėms organizacijoms
    Valstybinė kalba
    Viešoji tvarka
    Žemės ūkis
    Civilinė metrikacija
  • Vadovų darbotvarkės
  • Komisijų ir darbo grupių posėdžiai
  • Paslaugos
  • Informacijos rinkmenos
    Viešosios ir administracinės paslaugos
    Leidimai
    Elektroniniai valdžios vartai
    Informacija apie licencijas ir leidimus
  • Nuorodos
  • Strateginis planavimas
  • Projektai
  • 2014–2020 m. ES struktūrinė parama
    Kitų finansavimo šaltinių projektai
    2007–2013 m. ES struktūrinė parama
    Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa
    Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa
    ŽRVVG „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ parama
    Lietuvos 2004-2006 m. bendrasis programavimo dokumentas
    Tarptautiniai projektai
    Tarptautinių projektų programa
    Partnerystė
  • Skelbimai
  • Darbo pasiūlymai
    Skelbimai apie visuomenei svarbių statinių projektavimo pradžią
    Teritorijų planavimo viešumas
  • Skelbimai apie visuomenei svarbių statinių projektavimą
  • Informacijos teikimo tvarka
  • Korupcijos prevencija: pasitikėjimo tel. 400 008
  • Vietinės reikšmės kelių žemėlapis
  • Civilinė sauga ir mobilizacija
  • Civilinė sauga
    Mobilizacija
  • Nuotraukų galerija
  • Asmens duomenų apsauga
  • Horizontalus meniu
  • APIE SAVIVALDYBĘ
  • Gyventojams
  • Verslui
  • BENDRUOMENĖMS
  • Savaitės tema
    Gerovės tyrimai – dar geresniems rezultatams

    Jau daugiau kaip 10 metų pagal įvairius atliekamus bendruosius savivaldybių tyrimus, − tiek pagal žurnalo „Veidas“ Savivaldybių reitingo, tiek pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto savivaldybių indekso − Klaipėdos rajonas visada užimdavo pirmaujančias pozicijas, − jei ne tarp visų, tai tarp „mažųjų“ savivaldybių. Neseniai mus pasiekusiame Vilniaus politikos analizės instituto sudarytame savivaldybių gerovės indekse po didžiųjų miestų ir Neringos savivaldybės užimame penktąją poziciją.

    Žinoma, džiaugiamės, kad nuolat pagal įvairius tyrimus atsiduriame tarp pirmaujančiųjų. Kai kurių rodiklių aukštas pozicijas lemia pačios Savivaldybės kaip institucijos pastangos, taip pat ir patogi savivaldybės geografinė padėtis. Kartu reikia pasakyti, kad „žiedinės“ savivaldybės privalumai lemia tik mažą dalį sėkmės. Visa kita sudaro mūsų darbuotojų, mūsų verslo iniciatyvumas, darbštumas, pačių geriausių Europos ir pasaulio gerosios praktikos pavyzdžių diegimas visose srityse. Savivaldybė stengiasi kurti palankias sąlygas verslui, todėl investicijų kasmet daugėja, per daugelį metų sukurta ir nemažai bendrų rezultatų, − ryškiausi pavyzdžiai – Drevernos prieplaukos įrengimas, davęs akstiną verslo plėtrai, rekreacinės infrastruktūros vystymasis prie Skaidriojo karjero tarp Gargždų ir Dovilų, bendradarbiavimas įrengiant susisiekimo infrastruktūrą pramonės parkui Gamyklos gatvėje, Gargžduose ir t. t. Tikimės, kad kartu su verslu pavyks įgyvendinti  ne tik  Gargždų daugiafunkcio sporto centro projektą, bet ir daugelį kitų projektų. 

    Pastarajame tyrime vertinti penki rodikliai: socialinis ir fizinis saugumas, gyvybinga ekonomika, kokybiškas švietimas bei sveika demografija. Vertinant socialinį saugumą, atsižvelgta į socialinės paramos gavėjų ir socialinės rizikos šeimų skaičių, ilgalaikių bedarbių ir kitus socialinės srities rodiklius, fiziniam saugumui priskirti saugumo keliuose, nusikalstamumo, medicininės pagalbos prieinamumo, mirštamumo nuo užkrečiamų ligų, aplinkos taršos kriterijai.  Ekonomikos gyvybingumas nustatytas pagal vidutinio atlyginimo, smulkių ir vidutinių bei bendrą veikiančių įmonių skaičių, tiesiogines užsienio investicijas ir užimtumo lygį. Švietimo srityje atsižvelgta brandos egzaminų rezultatų balus, procentą įstojusiųjų į universitetus ir kolegijas bei į 4−6 metų vaikų ugdymo aprėptis, dalyvavimą neformaliojo švietimo veikloje kiekį, netgi mokyklos nelankymo kriterijus. Demografija vertinta pagal demografinės senatvės koeficientą metų pradžioje ir NETTO migraciją.

    Aišku, norėtųsi, kad tyrimai būtų kuo labiau objektyvūs ir apimantys kuo daugiau sričių, kad matytume savo pažangą ir atkreiptume dėmesį į sritis, kuriose turime pasitempti, tobulindami savo strateginius plėtros ir veiklos planus, kurdami ir įgyvendindami naujas programas, skirdami papildomų lėšų, žmogiškųjų resursų ir pan.  

    Pavyzdžiui, pernai Laisvosios rinkos instituto sudarytame savivaldybių indekse tapome lydere tarp mažųjų savivaldybių,  aplenkę pirmoje vietoje prieš tai buvusį Kauno rajoną. Maksimaliai įvertinta „Transporto“ sritis, daug balų surinko „Administracija“, „Biudžetas“, „Komunalinės paslaugos“, „Investicijos ir plėtra“. Nors visos sritys įvertintos palyginus gerai, tačiau rekomenduota siekti dar geresnių rezultatų „Turto valdymo“ ir „Mokesčių“ srityse. Taigi priimdami sprendimus stengiamės gerinti padėtį – mūsų savivaldybėje dirbantiems su verslo liudijimu mokesčiai jau dabar yra vieni mažiausių šalyje, o verslui dar geresnes sąlygas sudarys neseniai patvirtintas Investuotojų atleidimo nuo žemės, valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčio tvarkos aprašas.

    Pagal šį Vilniaus politikos analizės instituto tyrimą aukščiausiose pozicijose esame pagal sveikos demografijos ir socialinio saugumo rodiklius, bet pagal ekonomikos gyvybingumą mus jau lenkia ne tik didžiųjų miestų, bet ir nuolatinių mūsų konkurentų – Vilniaus ir Kauno rajonų bei netgi Kazlų Rūdos savivaldybės. Susirūpinimą kelia ir tai, kad pagal švietimo pasiekimus mus lenkia Utenos, Jurbarko, Molėtų, Marijampolės, Kėdainių, Kretingos savivaldybės. Pagal fizinio saugumo rodiklį apskritai tarp savivaldybių esame antroje sąrašo pusėje. Taigi turime dėti žymiai daugiau pastangų, kad šiose srityse įvyktų radikalių pokyčių. Manau, tam padės užsimezgęs aktyvus bendradarbiavimas su verslu.   

    Vilniaus politikos analizės institutas skelbia, kad indeksas yra sudėtinis, paremtas plačios teminės apimties rodikliais ir yra tęstinis. Tikslas – ne reitinguoti, bet vykdyti ilgalaikį stebėjimą, siekiant suteikti objektyvios kontekstinės informacijos, didinti visuomenės informuotumą apie padėtį skirtinguose Lietuvos regionuose ir skatinti gyventojų pilietinį įsitraukimą į gerovės kūrimą savo gyvenamoje aplinkoje. Tyrimui tobulinti ateityje planuojama pasitelkti dar daugiau duomenų.

    Savivaldybė savo ruožtu taip pat atlieka tyrimus, kurių rezultatai padeda suprasti savo pajėgumus, trūkumus ir galimybes. Neseniai atliktas Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indekso nustatymo tyrimas ir pristatyti jo rezultatai.  Tikimės, kad šis tyrimas padės tobulinti teikiamų pasaugų gyventojams kokybę, taip pat ir lems toliau dar geresnius rezultatus šalies mastu atliekamuose savivaldybių gerovės indekso tyrimuose.

    Į tyrimų rezultatus atsižvelgsime ir sudarydami naują Savivaldybės plėtros strateginį planą iki 2030 metų. Tikimės konstruktyvių pasiūlymų ir iš gyventojų bendruomenių, ir iš verslo organizacijų.

    Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas

    Atgal Spausdinimo versija Archyvas

    Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
    © 2011 Klaipėdos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos.
    Cituojant mūsų svetainės informaciją prašome nurodyti šaltinį ir datą.