Jubiliejinį gimtadienį švenčia Šernų kaimo gyventojas Juozas Rusteika - Klaipedos-r.lt

2018 m. spalio 24 d., trečiadienis
KLAIPĖDOS RAJONO
SAVIVALDYBĖ

Spausdinti
English
Savivaldybė
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
01020304050607
08091011121314
15161718192021
22232425262728
29303101020304
Spalis
    2018     
Naujienų
prenumerata

Čia galite užsisakyti naujienas elektroniniu paštu.

Dienos
Mėnesio
Savaitės
Naujienos
Jubiliejinį gimtadienį švenčia Šernų kaimo gyventojas Juozas Rusteika

Trečiadienį mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė, Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė ir šios seniūnijos socialinė darbuotoja Vitalija Šimkienė vyko pasveikinti Šernų kaimo gyventojo Juozo Rusteikos su garbingu 95-uoju jubiliejumi. Šiais Valstybės šimtmečio metais garbingiausia dovana – Trispalvė.

Senolis, didžiąją gyvenimo dalį dirbęs eiguliu, ir dabar gyvena žalumos apsuptoje senoje sodyboje, dar ir dabar puikiai ir gana stipriai atrodo, tik skundžiasi regėjimu. Jo gyvenimą lengvina kartu gyvenanti dukra Zita. Iš viso Juozas turi septynias dukteris ir keturis sūnus, didelį būrį anūkų, proanūkių ir vieną proproanūkę. Daugumą artimų šeimos narių gyvena Lietuvoje, tačiau yra išvykusių ir į Angliją bei Ameriką.

Pats Juozas Rusteika taip pat augo vienuolikos vaikų šeimoje. Tėvas Justinas mirus Juozo mamai Grasildai, buvo vedęs ir antrą kartą. Jį patį miške sudraskė žvėrys. Gimęs Plungės rajone, Didžiųjų Mostaičių kaime senolis mokyklą jau baigė Agluonėnuose, tuomet direktoriaus pareigas ten ėjo Stasys Račkauskas. Toliau, mokslus baigęs Kauno A. Kvedaro technikume, Juozas įgijo eigulio specialybę.

Anūkės užrašytuose prisiminimuose pati už save kalba rūsti pokario tikrovė:

1940 m. Lietuvą okupavo sovietų kariuomenė ir stojo komunistų valdžia. Aš, kai parėjo rusai, dirbau akmenų krovėju, o dėdė šaulys Antanas – akmenų sakldytoju. Akmenys buvo naudojami bunkeriams – tvirtovėms, apie metro, statė ant rubežiaus Klaipėdos krašto, nes šis kraštas buvo vokiečių, o kita pusė – rusų užimta Lietuva. Vokiečiams užėmus Lietuvą, dirbau miško darbininku su pusbroliu Stasiu Petriku. Ilgai netrukus į Lietuvą 1945 m. gegužės 9 d. sugrįžo rusai. Karo metu slapstėmės bunkeriuose, nes reikėjo eiti į rusų kariuomenę į frontą kovoti su vokiečiais, o mes nenorėjome tarnauti svetimoje kariuomenėje. 1942 m. su pusbroliu Stasiu bėgome nuo NKVD politinio dalinio ir stribų. Vyko susišaudymai, abu bėgome į mišką, kad nesuimtų, nes reikėjo  žmonių į frontą, ar nenušautų. Tą pačią dieną pusbrolis pasiūlė bėgti į Mažeikių kaimą, pas gimines, jo pusbrolius. Nubėgome, o įėję į trobą pamatėme, kad ateina NKVD į namus ir mes išbėgome į mišką – eglyną. Aš pirmas įbėgau į mišką, o pusbrolis nespėjo pabėgti, buvo nušautas. Jam buvo tik 18 m., o man – 20.

Kai pusbrolis buvo nušautas, aš parbėgau pas mamos brolį – dėdę Joną Vengalį. Jis labai rimtai pradėjo kurti planą, kaip išsaugoti mane nuo priešų – padarė daržinėje slėptuvę, kurioje galėjau ir atsigulti. Buvau pervežtas iš Kulių valsčiaus į Klaipėdos kraštą slėptuvėje vežime.

Po karo paskelbė amnestiją ir pažadėjo, kad už viską bus dovanojama, kad visi išeitų iš bunkerių ir miškų, tačiau ne visi išėjo, nes buvo tarnavę Lietuvoje. Aš stojau į komisiją ir gavau atsargos kariuomenės bilietą. Po metų paėmė apmokymams Kaliningrade dviem mėnesiams. Grįžęs iš mokymų dirbau padėdamas eiguliams. Klaipėdos girininkijos pavaduotojas Račkauskas pasiūlė eiguliu dirbti – ankstesnis eigulys su žmona buvo nušauti partizanų. Paskyrė Kretingos eiguvoje 1947 m. Miškas nedidelis, tai buvo priskirtas prie Kretingos miškų ūkio, Kretingalės eiguvos, kur direktorius buvo Milkus. Po pusės metų gavau eiguvą nuo Girulių iki I Melnaragės, t. y. nuo Klaipėdos iki Karklininkų kaimo. Iš viso išdirbau čia aštuonerius metus. Darbas buvo labai pavojingas, buvo labai vagiama, eiguliams buvo išduoti šautuvai. Parėjau į Šernus išėjus į pensiją eiguliui Malakauskui. Apsigyvenau buvusioje vokiečių laikais girininkijoje. Išgyvenau ketverius metus. Paskui įkūrė Šernų girininkiją, buvau iškeltas į buvusią karčemą, kur gyvenu ir dabar... Išdirbau 44metus, išėjau į pensiją 1985 m. Pensija buvo 140 rublių. Direktroius Milkus pasakė, kad mes niekuo nesirūpiname – turėsi pats viskuo pasirūpinti – remontu, žemės apdirbimu ir kt.      

Senoliui linkėta daug sveikatos, dar ilgų gyvenimo metų, patiriant džiaugsmingas dienas su gausiu artimųjų būriu ir perduodant jiems praeities liudijimus.

Daiva Beliokaitė

Atgal Spausdinimo versija Archyvas

Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
Prisijungimas
Prisijungimas gyventojams
GYVENTOJŲ PRIĖMIMAS
E. APKLAUSOS
E. PRAŠYMAI (SKUNDAI)
E. KONSULTAVIMAS
E. PASLAUGOS
  Susidūrei su korupcija – pranešk Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) arba numeriu 400 008 apie korupcinius teisės pažeidimus Savivaldybės institucijose ir jai pavaldžiose įstaigose. Užtikrinamas asmens duomenų konfidencialumas.

© Klaipėdos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos.
Cituojant ir kitaip platinant mūsų svetainės informaciją prašome nurodyti šaltinį ir datą.
Sprendimas: IDAMAS

Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai, savivaldybe@klaipedos-r.lt ,
tel. (8 46) 47 20 25, faks. (8 46) 47 20 05. Biudžetinė įstaiga, įstaigos kodas 188773688.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.