Balsavimas nuo 16 metų: Lietuvos ateities scenarijus - Klaipedos-r.lt

2018 m. gruodžio 16 d., sekmadienis
KLAIPĖDOS RAJONO
SAVIVALDYBĖ

Spausdinti
English
Savivaldybė
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
26272829300102
03040506070809
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31010203040506
Gruodis
    2018     
Naujienų
prenumerata

Čia galite užsisakyti naujienas elektroniniu paštu.

Dienos
Mėnesio
Savaitės
Naujienos
Balsavimas nuo 16 metų: Lietuvos ateities scenarijus

Gruodžio 10 d. į Seimo rūmus išklausyti svečių pranešimų iš Maltos, Austrijos, Estijos ir pareikšti savo nuomonę atvyko jaunimas iš daugelio savivaldybių. Mūsų rajonui atstovavo Savivaldybės tarybos narė, Jaunimo reikalų tarybos narė Rasa Petrauskienė, trys jaunimo atstovai ir jaunimo reikalų koordinatorė.

Austrija pasekė Argentinos, Kubos pavyzdžiu ir nuo 2007 metų rinkimuose balsuoja jaunimas  nuo 16 metų, kandidatų amžius sumažintas iki 18 metų.  Kaip teigė Austrijos Federalinės Kanceliarijos atstovas Andreas Schneideris, prieš tai buvo  atlikta analizė,  ištirta balsavimo elgsena ir, pasirodo, jaunimas labiau analizuoja partijų programas ir geba priimti žiniomis grįstus sprendimus, o visi  kontrargumentai (nesubrendę, lengviau jais manipuliuoti) nepagrįsti, tiesiog primena, kaip prieš 100 metų pirmą kartą buvo suteikta teisė balsuoti moterims. Tada taip pat argumentai prieš buvo panašūs: moterys emocingos, lengvai paveikiamos... „O gal ir viršutinė amžiaus balsavimo riba gali būti?“, − palaikydamas jaunimą retoriškai klausė svečias iš Austrijos.

Maltos Respublikos Sekretorius Hon Dr. Cliftonas Grima savo pranešime akcentavo, kad 2013 metais 16-kos  metų jaunimas pirmą kartą balsavo savivaldos rinkimuose. Kai  kas sakė, kad nesąmonė, bet lygiai taip pat sakė, kai nuo 1976 metų leido balsuoti aštuoniolikmečiams. Jaunimas motyvavo tuo, kad jei 16 metų gali dirbti ir mokėti mokesčius, tai gali ir priimti sprendimus. Maltoje keturiolikmečiai jau yra atsakingi už nusikalstamas veiklas, o mokyklose nuo 13 metų įvestas pilietinis paruošimas (moksleiviai imituoja parlamentines veiklas, organizuoja debatus).

                      Estijos jaunimo tarybos atstovas, politikos pareigūnas  Karlas Andreas Sprenkas pažymėjo, kad Estijoje pasirengimas balsavimui nuo 16 metų vyko 10 metų, nes  reikėjo keisti Konstituciją. Pradėta nuo tinklo formavimo savivaldybėse, nuo rekomendacijų pateikimo, kaip bendrauti su politikais, nuo pilietiškumo ugdymo mokyklose. Mokyklos aplinka  politiškai turi būti neutrali, bet gali prisiimti atsakomybę organizuoti visų partijų atstovų viešuosius debatus.  Visuomenės baimės nugalėtos, kai 2014 metais Talino universiteto mokslininkai atliko analizę ir konstatavo, kad balsavimas nuo 16 metų neigiamos įtakos nepadarys. Dėl konstitucijos pakeitimo 2015 metais balsavo abi kadencijos. 2017 metų rinkimuose 24 000 jaunuolių įgavo teisę balsuoti. Kad būtų išvengta manipuliavimo jaunu žmogumi, rinkimuose labai aktyviai dirbo jaunieji stebėtojai. „Gyvename senstančioje visuomenėje, rinkėjams padaliname malkų ar bulvių, bet turime pripažinti, kad  jaunimas yra ateitis, turi idėjų ir gali būti partneriais“, − kalbėjo svečias iš Estijos.

Plenarinės diskusijos dalyviai: Seimo narės Rūta Miliūtė ir Dovilė Šakalienė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Antanas Mikalauskas  aktyviai diskutavo su atvykusiais jaunimo atstovais. Visi pripažino, kad per paskutinius metus jaunų žmonių šalyje sumažėjo 25 proc., o mažesniuose regionuose situacija dar blogesnė – didėja vidinė ir išorinė migracija, jaunimas praranda įtaką gimtuosiuose miestuose, − tad reikia drąsos eiti pirmyn, neturime svarstyti, kiek ateis balsuoti, svarbu, kad aktyvūs jaunuoliai turėtų galimybę dalyvauti sprendimų priėmime, aktyviau domėtis savivaldos sprendimais, − tada labiau prisiriš prie savo krašto.
Mūsų valstybėje vykstantys politiniai procesai skatina jaunus žmones domėtis artėjančiais pokyčiais ir patiems prie jų svariai prisidėti. Balsavimas nuo šešiolikos metų ir pasiryžimas protingomis, racionaliomis priemonėmis kurti aplinką balsavimui yra modernu ir išbandyta kitose valstybėse. Tokia praktika atnešė sėkmingų ir reikšmingų pokyčių, tad svarbu  inicijuoti kuo daugiau diskusijų ir vystyti dialogą tarp jaunų žmonių, organizacijų atstovų ir politikų, dalintis argumentais už ir atkreipti dėmesį į tokios balsavimo teisės suteikimo trūkumus bei galimas grėsmes.

Švietimo skyriaus vyr. specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė) Adelija Radžienė

Atgal Spausdinimo versija Archyvas

Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
Prisijungimas
Prisijungimas gyventojams
GYVENTOJŲ PRIĖMIMAS
E. APKLAUSOS
E. PRAŠYMAI (SKUNDAI)
E. KONSULTAVIMAS
E. PASLAUGOS
  Susidūrei su korupcija – pranešk Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) arba numeriu 400 008 apie korupcinius teisės pažeidimus Savivaldybės institucijose ir jai pavaldžiose įstaigose. Užtikrinamas asmens duomenų konfidencialumas.

© Klaipėdos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos.
Cituojant ir kitaip platinant mūsų svetainės informaciją prašome nurodyti šaltinį ir datą.
Sprendimas: IDAMAS

Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai, savivaldybe@klaipedos-r.lt ,
tel. (8 46) 47 20 25, faks. (8 46) 47 20 05. Biudžetinė įstaiga, įstaigos kodas 188773688.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.