Dar kovo mėnesį, rengiant Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros strategiją, kurią vėliau patvirtino Taryba, su kultūros įstaigų vadovais buvo diskutuojama, kaip reikėtų gerinti paslaugų kokybę, analizuota kultūros centrų struktūra. Nutarta, kad Klaipėdos rajone turėtų veikti septyni kultūros centrai su aiškia veiklos kryptimi bei stipriais skyriais, o ten, kur patalpų nėra, ir toliau kaip iki šiol turėtų būti teikiamos kokybiškos kultūrinės paslaugos.

Analizuojant kultūros centrų struktūrą, pastebėta, kad ji labai išplėsta. Pavyzdžiui, atskiru skyriumi laikoma bendruomenės ar mokyklos patalpose dirbanti renginių organizatorė. Kai kur yra ir teisinių neatitikimų – dalis skyrių taip vadinami iš įpročio, o ne dėl juridinio statuso.

Atsižvelgiant į atliktą kultūros centrų tinklo analizę, nuspręsta kai kur naikinti žodį „skyrius“, tačiau ir toliau užtikrinti, kad vyktų veiklos, kolektyvai galėtų repetuoti, vyktų renginiai.

Nors planuojama susiaurinti kultūros centrų struktūrą, tačiau gyventojai pokyčio kultūriniame gyvenime nepajus. Susitarkime, kad kultūros centrų veiklų, vykdomų mokyklų, bendruomenių patalpose, negalime vadinti atskirais skyriais. Svarbiausia, kad nei vienas darbuotojas nebus atleistas, o kultūros centrai turės užtikrinti, kad visos veiklos ir toliau būtų vykdomos kaip iki šiol“, – teigia Administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė.

Vis dėlto, peržiūrėjus tinklą, rastas ir vienas išskirtinis atvejis – Tilvikų skyrius. Veikla ten – vegetuojanti, nėra veikiančių kolektyvų, o pastatas – šaltas ir reikalaujantis nemažų investicijų. Todėl siūloma, kad kultūros darbuotojas galėtų dirbti Vėžaičiuose, o gyventojai, norintys dalyvauti kultūriniuose renginiuose – iki jų pavėžėjami.

Klaipėdos rajone turėtų likti 7 kultūros centrai su aiškia kryptimi ir stipriais skyriais bei vykdomomis veiklomis ten, kur patalpų nėra:

  1. Gargždų kultūros centras – choreografijos kryptis, kino teatras „Minija“, Dauparuose, Kvietiniuose ir Jakuose veiklos vyks tose pačiose vietose, kur toliau dirbs renginių organizatoriai, režisieriai, meno vadovai, repetuos ir koncertuos kolektyvai;
  2. Dovilų etninės kultūros centras – etninės kultūros kryptis;
  3. Priekulės kultūros centras – teatro kryptis, Drevernos skyrius, Agluonėnuose veikla vyks toje pačioje vietoje, kur toliau dirbs renginių organizatorės, režisierius, ansamblio vadovė;
  4. Kretingalės kultūros centras – literatūros, poezijos, žodžio meno kryptis, Girkalių, Plikių skyriai;
  5. Vėžaičių kultūros centras – grafų Volmerių dvaro istorijos, kultūros kryptis, Lapių skyrius, Girininkuose veikla vykdoma toje pačioje vietoje, kur toliau dirba renginių organizatorius, dirigentas, Tilvikų renginių organizatoriui siūloma dirbti Vėžaičiuose.
  6. Veiviržėnų kultūros centras – vokalinio žanro kryptis, Endriejavo, Judrėnų skyriai, Daukšaičiuose, Šalpėnuose, Žadeikiuose veikla vykdoma tose pačiose patalpose kaip ir iki šiol, ten ir toliau dirba renginių organizatoriai, chormeisteriai, kapelmeisteriai, choreografai.
  7. Slengių daugiafunkcis centras (kai bus pastatytas).

„Kultūra nėra juridinis statusas ar pastatas, kultūra yra žmonės, šviečiantys bendruomenę, įgyvendinantys įvairias idėjas. Todėl dar kartą noriu patikinti gyventojus, kad kultūra, kur buvo, ten ir liks. Ji tik stiprės, bus kokybiškesnė ir turės aiškią kryptį“, – tikina Administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė.