Vasarai įsibėgėjus, o termometro stulpeliui kartas nuo karto šoktelėjus aukštyn, vis daugiau žmonių pradeda skųstis sveikatos sutrikimais. Norint maloniai leisti laiką saulėje, svarbu nepamiršti, kad karšti orai yra ne vien malonumas, bet ir galimo pavojaus šaltinis.

Būtina laikytis svarbių taisyklių

Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai perspėja, kad perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, ypač esant didelei santykinei oro drėgmei. Kokia temperatūra asmeniui yra pavojinga, pasakyti sunku, nes karštį kiekvienas toleruoja skirtingai, bet svarbu laikytis rekomendacijų, kurios padės išlaikyti gerą savijautą.

Siekant išvengti sveikatos sutrikimų, apsaugoti save ir kitus galima laikantis kelių svarbių taisyklių. Svarbiausia – tinkama apranga. Patariama dėvėti natūralaus pluošto, laisvai krentančius ir gerai praleidžiandžius prakaitą šviesios spalvos drabužius. Taip pat nepamiršti pridengti galvą skrybėlaite ar kepure, užsidėti prigludusius saulės akinius su aukštu UV filtru.

Reikėtų riboti ir fizinį aktyvumą bei buvimo karštyje trukmę. Pavojingiausias laikas – nuo 10 iki 14 val., tad fizinius darbus siūloma atlikti ryte ar vakare, o jei vis dėlto tenka darbuotis kaitroje, viską stengtis atlikti lėčiau, sumažinti darbo krūvius bei prireikus pailsėti.

„Būtina gerti daug vandens, net jeigu ir netroškina. Geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgšties vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasūdytas), nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Gerkite pastoviai, nedideliais kiekiais, nelaukite, kol pradės troškinti. Venkite alkoholio, kofeino, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, nes šie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo“, – sako specialistai.

Ką daryti perkaitus?

Perkaitimas, pasak sveikatos specialistų, itin pavojinga sveikatai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija ir susikaupia šilumos perteklius organizme, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti.

Pajutus perkaitimo simptomus, būtina imtis pirmosios pagalbos priemonių. Jei perkaistama lengvai, padės šiltas dušas, apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiame vandenyje, ramybės būsena. Sunkesniu atveju nukentėjusįjį reikia išvesti ar išnešti iš karštos aplinkos, paguldyti pavėsyje ar vėsioje vietoje, būtinai ant nugaros, o po kojomis pakišti pagalvę ar suvyniotus drabužius. Taip pagerėja galvos ir širdies kraujotaka.

„Apklokite ar vyniokite nukentėjusįjį į sudrėkintą vandeniu antklodę, paklodę ar rankšluostį, nuolat juos drėkinkite, jo veidą vilgykite vėsiu vandeniu. Kai kūno temperatūra nukris iki 37,5 laipsnių, drėgną antklodę pakeisite sausa ir duoti gerti ko nors vėsaus. Jei nukentėjusysis yra be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą“, – pataria specialistai.

Tad mėgaujantis šiltais orais, nepamirškime būti dėmesingi ir saugoti savo bei aplinkinių sveikatą.