| ||||||||
Seniūnas Zigmantas Siminauskas, tel. (8 46) 44 29 85 mob.tel. 8 682 59 141, el. p. zigmantas.siminauskas@klaipedos-r.lt Seniūnija prižiūrinčios policijos tyrėjų grupės vadovas Evaldas Greivys mob. tel. 867850639. Policijos bendruomenės pareigūnė Asta Zbarauskienė mob. tel. 861989464. Seniūnaičiai: Judrėnų seniūnaitija − Irena Ubartienė, tel. 8 613 74 402 Mataičių seniūnaitija − Ilona Lygnugarytė, tel. 8 614 76 183, tel. 8 682 99 013 Judrėnai – iš pietryčių pusės atokiausiame Klaipėdos rajono kampelyje įsikūrusi, už 15 km į rytus nuo Veiviržėnų, už 20 km į pietvakarius nuo Rietavo, už 36 km į pietryčius nuo Gargždų nutolusi gyvenvietė. Tai – senas Žemaitijos kaimas, kurį per istorijos negandas saugojo apsupę miškai, čia gyvenusių žmonių darbštumas ir kantrybė, po vargų ir nelaimių gaivindavo Judrės ir Šalpės upelių tėkmė. Judrėnų seniūnijos plotas 6740 ha; žemės ūkio naudmenų – 2917 ha, miškų – 3823 ha. Seniūnijos teritorijoje yra 14 gyvenamųjų vietovių: Judrėnų mstl., Dariaus k., Dauskių k., Girininkų k., Jocių k., Landžių k., Mataičių k., Mikų k., Misgirių k., Norgėlų k., Pajudrio k., Šakėnų k., Uždvario k., Užvėnų k.
Norgėlų piliakalnis ir koplytstulpiai Norgėlų miške Judrėnų pavadinimas kildinamas iš vandenvardžio, pro Judrėnus vingiuojančio Graumenos upės dešiniojo intako – Judrės upelio – pavadinimo. Anksčiausias Judrėnų paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose faktas aptinkamas 1561–1592 m. pagal valakų reformą Pajūrio tijūnystę skirstant valakais sudarytame Viešvėnų vaitystės inventoriuje. Inventoriaus 1561 m. įrašuose tarp Kvėdarnos, Laukuvos, Vainuto ir kitų vaitysčių paminėta Judrėnų vaitystė. Po karo sovietinei valdžiai įvedus vietinius teritorinius–administracinius vienetus – apylinkes, 1945−1950 m. Rietavo apskričiai priklausę Judrėnai tapo Judrėnų apylinkės centru. 1950 m. panaikinus apskritis, Judrėnai 1950−1962 m. priklausė Šilalės rajonui, o nuo 1962 m. – Klaipėdos rajonui. Judrėnų seniūnijoje iš 11 kaimų buvo ištremti 145 gyventojai. 13 gyventojų mirė tremtyje (Krasnojarsko krašte mirė 12,o Permės srityje 1).
Dariškėje: sodyba, sudužusios „Lituanicos“ kompaso skulptūrinis modelis Judrėnus garsina bažnyčios tituliniai Šv. Antano atlaidai, Dariškėje kas penki metai vykstantys „Lituanicos“ skrydžio ir simbolinio milžinkapio supylimo minėjimai. Judrėniškių kasdienybę praskaidrina miestelyje rengiamos humoro kolektyvų varžytuvės. Gamtos ir kultūros paveldu turtinga Judrėnų seniūnija gali didžiuotis nuo seno darbščiais, susibūrimuose išradingais ir draugiškais savo žmonėmis. Iš Judrėnų kilęs tautodailininkas, 2009 m. apdovanotas Gargždų miesto atminimo ženklu už mažosios medinės architektūros puoselėjimą Judrėnų seniūnijoje Vytautas Konstantinas Savickis, šiuo metu gyvena Telšiuose. Prieš penkiolika metų Judrėnuose apsigyvenusi savamokslė tapytoja Irena Viliutė, savo darbus eksponuojanti rajono ir respublikinėse tautodailininkų parodose. Šiuo metu Klaipėdoje gyvenantis chorvedys, muzikos pedagogas Česlovas Mikutis gimė Judrėnuose.
Tautodailininkas Vytautas Konstantinas Savickis papuošė Judrėnų mokyklos aplinką ir vidų nuostabiais drožiniais Seniūnijoje yra pagrindinė mokykla. Judrėnų seniūnijoje veikia Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos filialas – bibliotekininkė Janina Jokšienė, tel. 8 618 85917, judrenaivb@gmail.com Šv. Antano Paduviečio bažnyčia – kun. rel. m. mgr. Robert Romanovski, mob. tel. 8 650 24 879. Judrėnuose veikia medicinos punktas, tel. (8 46) 44 29 68. Šakėnų k. yra įsikūrusi Telšių urėdijos Judrėnų girininkija. Seniūnijoje įsikūrusi Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenė – pirmininkė Vilija Norvilienė, tel. 8 618 37903, judrenu.bendruomene@gmail.com
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|