Seniūnas Zigmantas Siminauskas, tel. (8 46)  44 29 85  mob.tel. 8 682 59 141, el. p. zigmantas.siminauskas@klaipedos-r.lt

Vėžaičių, Endriejavo, Judrėnų, Veiviržėnų seniūnijas prižiūri Roaldas Žiūra − vyriausiasis tyrėjas (grupės vyresnysis) + 3 pareigūnai. Tel. 8 610 11 362, el. paštas roaldas.ziura@policija.lt.

Seniūnaičiai:

Judrėnų seniūnaitija − Irena Ubartienė, tel. 8 613 74 402

Mataičių seniūnaitija − Ilona Lygnugarytė, tel. 8 614 76 183, tel. 8 682 99 013

Judrėnai – iš pietryčių pusės atokiausiame Klaipėdos rajono kampelyje įsikūrusi, už 15 km į rytus nuo Veiviržėnų, už 20 km į pietvakarius nuo Rietavo, už 36 km į pietryčius nuo Gargždų nutolusi gyvenvietė. Tai – senas Žemaitijos kaimas, kurį per istorijos negandas saugojo apsupę miškai, čia gyvenusių žmonių darbštumas ir kantrybė, po vargų ir nelaimių gaivindavo Judrės ir Šalpės upelių tėkmė.

Judrėnų seniūnijos plotas 6740 ha; žemės ūkio naudmenų – 2917 ha, miškų – 3823 ha. Seniūnijos teritorijoje yra  14 gyvenamųjų vietovių: Judrėnų mstl., Dariaus k., Dauskių k., Girininkų k., Jocių k., Landžių k., Mataičių k., Mikų k., Misgirių k., Norgėlų k., Pajudrio k., Šakėnų k., Uždvario k., Užvėnų k.

Norgėlų piliakalnis ir koplytstulpiai Norgėlų miške

Judrėnų pavadinimas kildinamas iš vandenvardžio, pro Judrėnus vingiuojančio Graumenos upės dešiniojo intako – Judrės upelio – pavadinimo. Anksčiausias Judrėnų paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose faktas aptinkamas 1561–1592 m. pagal valakų reformą Pajūrio tijūnystę skirstant valakais sudarytame Viešvėnų vaitystės inventoriuje.  Inventoriaus 1561 m. įrašuose tarp Kvėdarnos, Laukuvos, Vainuto ir kitų vaitysčių paminėta Judrėnų vaitystė.

Po karo sovietinei valdžiai įvedus vietinius teritorinius–administracinius vienetus – apylinkes, 1945−1950 m. Rietavo apskričiai priklausę Judrėnai tapo Judrėnų apylinkės centru. 1950 m. panaikinus apskritis, Judrėnai 1950−1962 m. priklausė Šilalės rajonui, o nuo 1962 m. – Klaipėdos rajonui.

Judrėnų seniūnijoje iš 11 kaimų buvo ištremti 145 gyventojai. 13 gyventojų mirė tremtyje (Krasnojarsko krašte mirė 12,o Permės srityje 1).

JUDRĖNŲ HERBAS patvirtintas Lietuvos Respublikos dekretu 2011 m. birželio 9 d. Nr. 1K-722. Svarstant Judrėnų herbo motyvus, vietos atstovai norėjo jame matyti simbolius, susijusius su lakūnu Steponu Dariumi, Judrės upeliu, mišku, bažnyčia. Buvo pasirinktas skrendantis sakalas, kuris asocijuojasi su garsiuoju Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 1933 m. skrydžiu „Lituanica“ per Atlantą. Herbo aprašymas: Mėlyname lauke dešiniojo kaspino pozicijoje sidabrinis skrendantis sakalas. Čia jis asocijuojasi su skrydžio laisve, sportine aviacija, kuri susijusi su šia vietove, be to, mėlyna spalva reiškia ištikimybę senosioms tradicijoms, dvasingumą, o sidabras, arba balta sakalo spalva, praeityje svarbiausia kunigaikštysčių ir kartu Žemaitijos kunigaikštystės karinių vėliavų spalva. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2011 m. gegužės 19 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 6K-8 (424)).

Judrėnų  seniūnijos kultūros paveldo daugumą sudaro sakralinės dailės ir įrangos pavyzdžiai iš 1780 m. vietinių meistrų statytos, 1995−1996 m. restauruotos, autentišką interjerą išsaugojusios Šv. Antano Paduviečio bažnyčios, kurioje stovi vieni seniausių Žemaitijoje barokiniai XVIII a. II p. vargonai. Tarp vertingiausio archeologinio paveldo – prie Vytautupio upelio žiočių išlikęs Norgėlų piliakalnis, žmonių dar vadinamas Vytauto kalnu; Dauskių, Mataičių, Mizgirių, Mikų, Užvėnų kaimų neveikiančios senosios kapinės. Judrėnų kapinėse, kuriose palaidoti Stepono Dariaus tėvai Augustina ir Romualdas Jucevičiai. Norgėlų miško properšoje – Šalpės kalnelyje atsiveria unikali liaudiškos mažosios architektūros ir dailės paveldo objektų sankaupa: maždaug nuo XX a. pr. savaimingai susiformavęs kelių koplytėlių ir koplytstulpių su šventųjų statulėlėmis ansamblis. Užvėnų k. garsėja apie 1918 m. įrengtu Švč. M. Marijos lurdu. Ypač lankomas Judrėnų seniūnijos kultūros paveldo objektas – LAM padalinys – Stepono Dariaus gimtinės ekspozicija su memorialiniu parku.

Dariškėje: sodyba, sudužusios „Lituanicos“ kompaso skulptūrinis modelis

Judrėnus garsina bažnyčios tituliniai Šv. Antano atlaidai, Dariškėje kas penki metai vykstantys „Lituanicos“ skrydžio ir simbolinio milžinkapio supylimo minėjimai. Judrėniškių kasdienybę praskaidrina miestelyje rengiamos humoro kolektyvų varžytuvės.

Gamtos ir kultūros paveldu turtinga Judrėnų seniūnija gali didžiuotis nuo seno darbščiais, susibūrimuose išradingais ir draugiškais savo žmonėmis.  Iš Judrėnų kilęs tautodailininkas, 2009 m. apdovanotas Gargždų miesto atminimo ženklu už mažosios medinės architektūros puoselėjimą Judrėnų seniūnijoje Vytautas Konstantinas Savickis, šiuo metu gyvena Telšiuose. Prieš penkiolika metų Judrėnuose apsigyvenusi savamokslė tapytoja Irena Viliutė, savo darbus eksponuojanti rajono ir respublikinėse tautodailininkų parodose. Šiuo metu Klaipėdoje gyvenantis chorvedys, muzikos pedagogas Česlovas Mikutis gimė Judrėnuose.

Tautodailininkas Vytautas Konstantinas Savickis papuošė Judrėnų mokyklos aplinką ir vidų nuostabiais drožiniais

Seniūnijoje yra pagrindinė mokykla, kuriai 1999 m. suteiktas garbingo tautos didvyrio, lakūno, Stepono Dariaus, vardas.

Judrėnų seniūnijoje veikia Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos filialas – bibliotekininkė Janina Jokšienė, tel. 8 618 85917, judrenaivb@gmail.com

Šv. Antano Paduviečio bažnyčia – kunigas Stasys Šlepavičius, tel. 8 686 06270.

Judrėnuose veikia medicinos  punktas, tel. (8 46)  44 29 68.

Šakėnų k. yra įsikūrusi Telšių urėdijos Judrėnų girininkija - Elena Siminauskienė, tel.8 615 31434.

Seniūnijoje įsikūrusi Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenė – pirmininkė Vilija Norvilienė, tel. 8 618 37903, judrenu.bendruomene@gmail.com

Judrėnų istorinė raida plačiai aprašyta Janinos Valančiūtės knygoje „Judrėnų seniūnijos istorija“,  2009 m. Leidinys išleistas Klaipėdos rajono savivaldybės lėšomis.