Rugpjūčio 20 d. 13 ir 16 valandos seansuose, Tyruose pirmą kartą vyks Vilhelmo teatrų festivalis. Šiemet festivalio organizatoriai kviečia visus atsigręžti į gamtą, į jos neįkainojamus dvasinius turtus ir grožį. Bilietas į festivalį: botai, vandens gertuvė ir apsauga nuo uodų.

Žmogus visada buvo gamtos dalis. Priešistoriniame laikotarpyje, civilizacijos aušroje, žmogus gyveno harmoningoje dermėje – medžiodamas ir rinkdamas tai, ką rasdavo gamtoje, sudarė natūralią pusiausvyrą su aplinka. Ilgainiui, augant poreikiams, žmogaus santykis su gamta kito: pradėjus kurti miestus, plėtoti žemės ūkį, lygiavertį buvimą pakeitė nauda grįsti santykiai, tačiau žmogus, dar gyvendamas išvien su gamta bei neturėdamas įrankių, darančių jai neatitaisomą žalą, galėjo džiaugtis vyraujančia harmonija. Drastiškesnis kismas žmogaus ir gamtos ryšyje prasidėjo naujųjų amžių laikotarpiu, vykstant kokybiniams pokyčiams daugelyje gamtos mokslo disciplinų, bundant susidomėjimu pačiu žmogumi: gamtos paslaptys atskleidžiamos, mistiški, sakralūs, šventi gamtos būtovės slėpiniai gauna paaiškinimą, žmogus įgyja pasitikėjimo savo galiomis, žinojimu, potencialu, filosofijoje, literatūroje ir mene žmogus analizuojamas ir suvokiamas kaip reikšmingiausia būtybė visatoje. Gamta tampa objektu, kuris pamažu ima tarnauti žmogaus įnoriams ir įgeidžiams. Kritinis taškas žmogaus ir gamtos ryšyje bei pusiausvyroje pasiektas pramonės revoliucijos epochoje, kai žmogus, patikėjęs savo galia ir viršenybe, išplėtojęs mokslą ir pasiekęs reikšmingų laimėjimų technikos srityje, ėmė brautis į gamtą, griaudamas ir naikindamas jos natūralų būvį taip, kad gamta pradėjo eiti prieš žmogų.

Vis daugiau sąmoningėjančių žmonių kalba apie tai, koks svarbus grįžimas į harmoningą santykį su gamta, kaip reikalinga atkurti balansą tarp gamtinio ir urbanistinio žmogaus veikimo lauko. Pasekmės gali būti itin skaudžios. Gyvenant betoniniuose miestuose nyksta mūsų ryšio su gamta istorinė atmintis, pamirštame, koks svarbus santykis su ja, duodamos pamokos, ramybė, išmintis. Praradus ryšį su gamta, blėsta ryšys ir su žmogumi, su savimi. Lieka tik tuščias betoninis aidas. Atėjo laikas išgirsti ir prisiminti, ką mums vis dar kalba gamta.

Žmogaus rankų nesuniokotame draustinyje išgirskime tai, ką mums gali papasakoti šimtamečiai medžiai, augalai, žolės, išgirskime, ką ošia marios, ką kalba takas. Skatiname ieškoti naujų žmogaus ir gamtos dialogo būdų ir per garsą, žodį, vaizdą ar judesį atrasti glaudesnį santykį, kontempliuoti pirmapradės būties grožį, patirti harmoniją, pajusti pusiausvyrą, galiausiai – surasti save. Gal čia pavyks išgirsti tai, ką šnabžda mūsų sielos...

Vilhelmo teatrų festivalio organizatorius – Priekulės kultūros centras, renginio režisierius – Donatas Savickis, dramaturgė – Virginija Rimkaitė. Festivalyje žiūrovai išvys Radion‘o Petrov‘o, Kornelijos Krasilnikovaitės menines instaliacijas, Agnės Jablonskytės kurtas dekoracijas. Festivalio organizatorių sudarytu maršrutu keliaujantys žiūrovai matys šokio teatro „Judesio erdvė“, Šeiko šokio teatro, teatro „Degančios žirafos“, „Apeirono“ teatro, Pantomimos teatro „A“, Priekulės Ernsto Vicherto teatro pasirodymus, kurtus pagal dramaturgės Virginijos Rimkaitės tekstus ir kompozitoriaus Donato Bielkausko muziką. Trijų valandų trukmės renginį vainikuos Donato Bielkausko, Kristijono Lučinsko ir Viktoro Rubežo garso instaliacija ir koncertas „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“.

Dalyvavimas festivalyje nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija: registracija vyksta nuo rugpjūčio 8 d., registracijos nuorodos ieškokite Priekulės kultūros centro „Facebook“ paskyroje.

Tyrų pasivaikščiojimo takas prasideda pusiaukelėje tarp Priekulės ir Drevernos miestelių, kur pagrindinis kelias kerta Karaliaus Vilhelmo kanalą. Festivalio vyksmui ir pasivaikščiojimui skirtas takas prasideda prie Karaliaus Vilhelmo kanalo, eina pamiške ir įsuka į seną mišką, pasiekia gyvybe alsuojančią pelkę ir nusidriekia į pamario pievas, besiribojančias su Kuršių mariomis.

Organizacinė komanda ir savanoriai visus užsiregistravusius žiūrovus pasitiks Priekulėje, Turgaus a. Į festivalio vietą žiūrovai turės galimybę keliauti organizuotu transportu. Festivalio metu būtina avėti botus, turėti vandens gertuvę ir pasirūpinti priemonėmis nuo uodų ir erkių.

Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos rajono savivaldybė.