Veiviržėnų seniūnija - Klaipedos-r.lt

Veiviržėnų seniūnija

Seniūnė Edita Sluckienė, tel. (8 46)  45 92 44  mob. tel. 8 612 46 274, el. p. edita.sluckiene@klaipedos-r.lt.

Vėžaičių, Endriejavo, Judrėnų, Veiviržėnų seniūnijas prižiūri Roaldas Žiūra − vyriausiasis tyrėjas (grupės vyresnysis) + 3 pareigūnai. Tel. 8 610 11 362, el. paštas roaldas.ziura@policija.lt.

Atnaujinta seniūnijos Vietos bendruomenių taryba

Seniūnaičiai:

Eil. Nr.

Seniūnaitijos pavadinimas

Seniūnaičio vardas, pavardė

Išrinkimo data, kadencijos pabaiga

Telefono numeris

1

Daukšaičių

Ilona Bliūdžienė

2019-10-01

2023-10-01

8 614 36824

2

Šalpėnų

Mindaugas Žasytis

2019-10-01

2023-10-01

8 616 29628

3

Balsėnų

Aušra Kundrotienė

2019-10-02

2023-10-02

8 678 25256

4

Šukaičių

Stasys Bružas

2019-10-02

2023-10-02

8613 93345

5

Skomantų

Kęstutis Bliūdžius

2019-10-03

2023-10-03

8641 31849

6

Pėžaičių

Danutė Uselienė

2019-10-03

2023-10-03

8612 21719

7

Veiviržėnų

Marius Kakta

2019-10-14

2023-10-14

8622 07352

Veiviržėnų seniūnija įsikūrusi Klaipėdos rajono savivaldybės pietryčių pusėje. Kraštovaizdžio požiūriu tai vienas vaizdingiausių Klaipėdos rajono kampelių, kurio banguotą reljefą raižo vienas didžiausių Minijos intakų – Veiviržo upė ir nuo jos atsišakojantys Šalpės, Šlūžmės, Upitos, Purlės, Judrės ir kiti upeliai. Seniūnija užima 188,09 mplotą, ribojasi su Agluonėnų, Dovilų, Vėžaičių, Endriejavo, Judrėnų ir Švėkšnos seniūnijomis. Dabartinė seniūnijos teritorija administraciniu požiūriu suformuota XX a. 7-ajame dešimtmetyje kaip Veiviržėnų apylinkė.

Istorija

Veiviržėnų pavadinimas yra vandenvardinės kilmės, išvedamas iš Veiviržo upės pavadinimo. Problema dėl Veiviržėnų gyvenvietės anksčiausio paminėjimo šaltiniuose iki šiol neišspręsta: tuos, kurie bandė anksčiausią Veiviržėnų pavadinimą datuoti 1467 m., suklaidino vietos prie Veiviržo upės – Veiviržių, kurių žemė 1467 m. užrašyta Žemaičių vyskupo stalo valdoms, egzistavimo faktas. Veiviržėnų kaimo anksčiausias paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose aptinkamas 1511 m.

Istoriniuose šaltiniuose Veiviržėnų dvaras minimas nuo XV a. 1639 m. pastatyta pirmoji Veiviržėnų katalikų bažnyčia, iš pradžių veikusi Rietavo bažnyčios filijos teise. 1641 m. donacijos privilegijoje  Veiviržėnai pirmą kartą paminėti miesteliu.1754 m. Rietavo seniūno Juozapo Tiškevičiaus rūpesčiu Veiviržėnams suteikta prekybinė privilegija, leidžianti miestelyje sekmadieniais rengti turgus. Nuo 1767 m. Veiviržėnai gavo naują prekybinę privilegiją, suteikusią teisę, be sekmadieninių turgų, rengti per metus 4 prekymečius (muges). Prekybinės privilegijos pagyvino miestelio ūkinę, prekybinę veiklą, skatino jo plėtimąsi.

 

 

Sugriuvus kelių sankryžoje 1639 m. pastatytai pirmajai bažnyčiai, naujas sklypas bažnyčios statybai parinktas senosiose kapinėse. Nauja medinė bažnyčia pastatyta 1767 m., konsekruota 1775 m. 1795 m. Veiviržėnų bažnyčia tapo parapine. 1800 m. prie bažnyčios pastatyta špitolė, kurioje XIX a. pr. įsikūrė parapinė mokykla.

 1792 m. LDK valdovas Stanislovas Augustas Veiviržėnams suteikė savivaldos privilegiją ir herbą. Nuo 1869 m. veikė rusiška valdinė pradžios mokykla žydų mokykla, žydų sinagoga, katalikų bažnyčia, valsčiaus valdyba valsčiaus teismas, vaistinė , vandens malūnas, kalvių ir kt. dirbtuvėlės, karčema, kelios žydų krautuvėlės. 

1937 m. Veiviržėnai labai nukentėjo nuo gaisro, liko tik kelios etnografinės sodybos, bažnyčia ir kapinių koplyčia.

 II pasaulinio karo pradžioje buvo subombarduota sinagoga ir keletas sodybų, sušaudyti ar išvežti visi miestelio žydai.

Pokaryje vyko rezistencinis judėjimas, buvo žudomi ar tremiami nekalti žmonės. Veiviržėnų seniūnijoje iš 38 kaimų buvo ištremti 418 gyventojų. 34 gyventojai mirė tremtyje (Krasnojarsko krašte mirė 25, Irkutsko srityje 1, Komijos ASSR 3, Sverdlovsko srityje 5).

Nuo 1950 m. Veiviržėnai buvo apylinkės ir susikūrusio „Veiviržos“ kolūkio centras. Miestelyje 1945–1949 m. veikė progimnazija, kuri 1949 –1952 m. reorganizuota į septynmetę mokyklą, o nuo 1952 – į vidurinę. Nuo 1948 m. vėl veikė vaistinė, tik suvalstybinta. Atidarytas vaikų darželis, po metų 25 lovų ligoninė. Pradėjo veikti kultūros namai, biblioteka, pieninė, ambulatorija, lentpjūvė, malūnas.

Apie herbą

 

1792 m. LDK valdovas Stanislovas Augustas Veiviržėnams suteikė savivaldos privilegiją ir herbą. Jame pavaizduotas šarvuotas raitelis ant žirgo su užrašu – devizu apačioje: „Tėvynė mūsų turtas, kraujas ir gyvybė“. Herbo simbolika – ant žiro, atgal atsigręžęs kardu ginkluotas raitelis „atspindi susirūpinimą dėl Tėvynės ateities ir supratimą, kad nuo gresiančio pavojaus galima apsiginti tik ginklu“(Valančiūtė J.,2009,p.31).Tai patvirtina ir herbo devizas.

 

1992 m. liepos 20 d. LR AT Prezidiumas patvirtino pagal Lietuvos Metrikos medžiagą sukurtą Veiviržėnų herbą, miestelio vėliavą.

 

 

Seniūnijoje veikia Veiviržėnų gimnazijaPašlūžmio pagrindinė ir Skomantų, Pėžaičių pradinės mokyklos, Veiviržėnų vaikų darželis. Dirba keturios bibliotekos, Veiviržėnų kultūros centras ir Šalpėnų kultūros namai. Veiklus jaunimas Veiviržėnuose susibūręs į klubą „Ekipa“, Šalpėnuose – į jaunimo organizaciją.

 Vaizdingos Veiviržėnų apylinkės įtrauktos į Gargždų turizmo informacijos centro organizuotus maršrutus keliaujant automobiliu, dviračiais, plaukiant Veiviržo upe. Veiviržėnus siūloma aplankyti keliaujant „Vakarų Lietuvos dviračių žiedo“ maršrutu po pajūrį ir Vakarų Žemaitiją.

Tarp vertingiausių archeologinio paveldo objektų – Skomantų, Vyskupiškių, Veiviržėnų (Vilkių), Mockaičių piliakalniai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išraiškingumu kraštovaizdyje ir istorinio įprasminimo memorialiniais ženklais išsiskiria Skomantų piliakalnis su viršūnėje 1928 m. pastatytu Kosto Rameikos paminklu Nepriklausomybės 10-mečiui ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 5-mečiui pažymėti. 1965 m. papėdėje pastatyta Vytauto Majoro skulptūra „Žemaitis“.

Iš netolimos praeities istoriškai vertingų vietų paminėtinos: žydų genocido aukų kapavietė Trepkalnyje, Laisvės kovų atmintį žyminčios vietos Veiviržėnuose, partizanų palaikų perlaidojimo kapavietė Veiviržėnų kapinėse.

Veiviržėnų seniūnija didžiuojasi dviem etnoarchitektūriniais sodybiniais kompleksais: XIX a. vidurio Stasio Rameikos sodyba Eidukuose ir O. Padagienės sodyba Sodų g. Veiviržėnuose.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, spaudos darbuotojo, filosofijos daktaro, Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio gimtinėje - Balsėnuose pastatytas stogastulpis (skulpt. V. Savickis).

 

8 614 36824

 

Paskutinis atnaujinimas: 2019-10-17 13:29:15
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
30010203040506
07080910111213
14151617181920
21222324252627
28293031010203