Tūkstančiai valandų posėdžiuose, netylantys skambučiai ir nesibaigiantys iššūkiai. Tokia kasdienybe, prasidėjus COVID-19 ligos pandemijai, gyveno Klaipėdos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (ESOC), ne kartą minėtas kaip geriausias Lietuvoje. Visgi šis nelengvas metas dovanojo ir glaudesnį ryšį su kolegomis, daugiau vertingų žinių bei naujų patirčių.

Nuotraukoje – Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovė Rasa Petrauskienė.

Iššūkiai sutelkė

Kiek laiko Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai praleido pačiais svarbiausiais tapusiuose posėdžiuose – sunku ir suskaičiuoti. Prasidėjus pandemijai, jie vyko kasdien, o kartais – ir ne po kartą, be to, neretai užsitęsdavo ir ne vieną valandą.

„Greta kasdienių darbų, staiga atsirado niekam nežinomas virusas. Kas tai? Kaip jį įveikti? O drauge su virusu – ir nauji vandenys, kuriuos reikėjo perplaukti sparčiu tempu. Turėjau prisiimti didžiulę atsakomybę, nes laukė be galo atsakingas darbas, kuris susijęs su žmonių sveikata ir likimais. Todėl buvo suburti įvairiausių sričių specialistai – ESOC sudarė net 6 grupės. Sveikatos srities darbuotojai užėmė pagrindinę rolę. Jų laukė mobilaus punkto steigimas ir iki mažiausių smulkmenų sustyguoti procesai jame, kiek vėliau – ir prasidėjęs gyventojų skiepijimas... O juk buvo ir tokių akimirkų, kai teko ieškoti mūsų ligoninei padėsiančių savanorių, nes trūko personalo, galinčio pasirūpinti palatas užplūdusiais ligoniais. Koronavirusas smarkiai pakeitė ir ugdymo įstaigų kasdienybę – teko prisitaikyti prie nuotolinio mokymosi, o vaikams grįžus į mokyklas, pasirūpinti saugių sąlygų jiems užtikrinimu, taip pat protrūkių valdymu, moksleivių ir mokytojų testavimu, todėl ESOC komandoje visada draugėje dirbo švietimo srities darbuotojai“, – vardija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovė Rasa Petrauskienė.

Viešosios tvarkos specialistai ne tik prižiūrėjo, kaip gyventojai laikosi įvairių reikalavimų, bet ir rūpinosi, kad neturintieji kur apsistoti atskirai nuo savo artimųjų, galėtų izoliuotis Savivaldybės patalpose, taip pat jų pavėžėjimu.

„Naujausią informaciją gyventojams turėjome perduoti kuo greičiau, todėl dažnai viešųjų ryšių specialistai dar posėdžiams nepasibaigus įvairiais kanalais pranešdavo svarbias žinias. Iš ministerijų kasdien sulaukdavome krūvos teisės aktų bei jų pakeitimų, taigi reikėjo reaguoti ypač greitai, ką sėkmingai darė mūsų teisininkai ir Bendrųjų reikalų skyriaus specialistai. Pandemija pakeitė ir socialiai jautrių asmenų ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų gyvenimą. Vieni gyventojai sunkiai sirgo, kiti susidūrė su krizinėmis situacijomis, neteko artimųjų pagalbos, tad išaugo socialinių paslaugų poreikis, o drauge – ir krūvis socialinės srities darbuotojams“, – teigia Rasa Petrauskienė.

Kad Savivaldybės operacijų centras galėtų veikti visa apimtimi, buvo būtinas bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis – Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, kuris be daugybės kitų darbų vertino epidemiologinę situaciją, pateikdavo ESOC nariams duomenis, rekomendacijas ir kt., Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru, atsakingu už mokinių testavimą, protrūkių analizę švietimo įstaigose ir kitus darbus. Tiek sergamumo, tiek vakcinavimo rodikliai nuolat buvo aptariami ir su rajono medikais – ne kartą diskutuota, kaip juos pagerinti.

„Džiaugiuosi, kad kompetentingi mūsų Savivaldybės ir kitų įstaigų darbuotojai susitelkė bendram tikslui ir dėjo visas pastangas, siekiant suvaldyti virusą, organizuojant testavimo, skiepijimo ir kitus procesus. Ačiū visiems už atsakingą darbą rūpinantis mūsų rajono gyventojais“, – dėkoja ESOC vadovė Rasa Petrauskienė.

Tempas – sunkiai įveikiamas

Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus vyr. specialistė Miglė Mikalauskaitė pasakojo, kad vienas įsimintinesnių, svarbesnių bei pirmųjų darbų, jai pradėjus dirbti Savivaldybėje, buvo mobilaus punkto steigimas – reikėjo suderinti visus veiklos procesus, sutelkti darbuotojų grupę darbui mobiliame punkte, pasidalinti atsakomybėmis bei išmokti dirbti su saviregistracijos sistema „MyHybridLab“.

„O kur dar fizinis mobilaus punkto įrengimas, „treniruotės“ anksti ryte prieš pradedant jam veikti, imituojant atvykstančius automobilius. Buvo labai įtemptas, sunkus, bet kartu ir sutelkiantis laikas. Pandemijos metu atsirado tvirtesnis ryšys su kolegomis, su kuriais teko susitikti ir organizuoti pandemijos valdymo priemones kasdien – realiai, nuotolinių posėdžių metu, el. laiškais. Tiesa, įdomus faktas – COVID-19 pandemijos metu teko išmokti ne tik dalyvauti, bet ir girdėti keletą nuotolinių posėdžių vienu metu. Posėdžių buvo LABAI daug ir dalyvavimas juose buvo gyvybiškai svarbus“, – sako Miglė Mikalauskaitė.

Jos teigimu, kitas ryškus etapas – vakcinavimas. Miglė Mikalauskaitė pasakojo, kad dėl registracijos sistemų nebuvimo iš pradžių skiepijamų asmenų sąrašai buvo sudarinėjami rankiniu būdu.

„Medikai, socialiniai darbuotojai, vaistininkai, vėliau prekyviečių ar didelių įmonių darbuotojai, pedagogai – Klaipėdos rajone jų šimtai! Ir visi pirmiausia buvo užregistruojami mano rankomis. Su daugeliu jų buvo kalbėta asmeniškai, o tai reiškia ištisas valandas su telefono rageliu rankoje. Prisimenu beprotišką darbo tempą, įtampą, nes tuo pat metu reikėjo ne tik sąrašų, bet trūko vakcinų, steigėme vakcinavimo centrą, vis dar sulaukdavome staigių teisės aktų pasikeitimų, į kuriuos reikėjo reaguoti žaibiškai. Vėliau „galvos skausmą“ dėl trūkstamų vakcinų pakeitė kitas – dėl nebenorinčiųjų skiepytis. Iki šiol Klaipėdos rajone yra daugiau kaip 20 proc. nepaskiepytų vyresnio amžiaus asmenų. Tai liūdina, nes padarėme viską, kad pasiskiepijusiųjų skaičius būtų didesnis bei kad sergamumo ir mirštamumo rodikliai Klaipėdos rajone būtų mažesni“, – teigia Miglė Mikalauskaitė.

Prasidėjus pandemijai Gargžduose buvo įsteigtas mobilus patikros punktas. 

Įvertino apdovanojimu

Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius sako, kad COVID-19 pandemija pareikalavo ir labai greito švietimo bendruomenės persiorientavimo prie naujų ugdymo proceso organizavimo formų.

„Vertinant dvejų metų patirtį galime teigti, jog su tekusiais iššūkiais: nuotoliniu, hibridiniu mokymu, kiek įmanoma saugesnių sąlygų užtikrinimu mokyklose, susitvarkyta pakankamai sėkmingai. To patvirtinimas – ir Klaipėdos rajono savivaldybei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įteikta „Auksinė krivūlė“ už švietimo pažangą pandemijos sąlygomis. Šis  apdovanojimas – įvertinimas visai švietimo bendruomenei – pedagogams, įstaigų vadovams, Švietimo ir sporto skyriui, Švietimo centrui, ugdytiniams ir jų tėvams už glaudų bendradarbiavimą, supratingumą,  vieni kitų palaikymą šiuo sudėtingu laikotarpiu“, – tvirtina Algirdas Petravičius.

Pasak Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo, švietimo įstaigų vadovų pasitarimai, kurie pandemijos sąlygomis vykdavo kiekvieną savaitę, dažniausiai prasidėdavo naujausių teisės aktų, susijusių su pandemija, aptarimu.

„Didžiulę konsultacinę pagalbą švietimo įstaigoms teikė Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus specialistai. O Savivaldybės centralizuotai perkamos apsaugos priemonės biudžetinėms įstaigoms leido sutaupyti ne tik lėšų jas įsigyjant, bet ir laiko jų ieškant“, – teigia Algirdas Petravičius.

Neramino sergančiųjų skaičiai

Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Rūta Zubienė džiaugiasi, kad ESOC komanda buvo darbšti, bet, pasak jos, išbandymų netrūko. Be to, dėl smarkiai padidėjusio krūvio mažiau laiko likdavo tiesioginėms funkcijoms vykdyti.

„Niekada negalėjai žinoti, kokius pavedimus gausime, nes įvairūs aukštesni teisės aktai keitėsi dažnai, dėl ko turėjome atitinkamai veikti ir mes. Mano darbo laikotarpiu didžiausias iššūkis – gyventojų vakcinacija. Nuolat ieškojome būdų ir priemonių skatinti gyventojus skiepytis. Tenka pripažinti, kad apie tai diskutuodavome ne tik ESOC posėdžiuose, bet ir susitikę koridoriuose ar susiskambinę su kolegomis. Taip pat išgyvenome neramų laikotarpį, kai pradėjo plisti Omikron atmaina. Neramino vis didėjantys sergančių Klaipėdos rajone skaičiai ir kaip tai įveiks mūsų gydymo įstaigos. Bet visi tvarkėsi puikiai. Ačiū ESOC komandai. Linkiu, kad nebebūtų jokių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių reikėtų vėl aktyvinti ESOC“, – teigia Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja.

Pandemija buvo iššūkis ir viešųjų ryšių komandai. Per itin trumpą laiką buvo sukurta speciali koronaviruso naujienoms skirta svetainė, maketuoti ir spausdinti plakatai, lankstinukai, bendradarbiauta su prekybos centrais, Lietuvos paštu dėl jų platinimo.

„Taip pat kūrėme filmukus, kuriais kvietėme rajono gyventojus skiepytis, informavome apie testavimo tvarką. Informacijos buvo daug, ji nuolat kito. Yra tekę net prašyti mūsų partnerio, laikraščio „Banga“, pristabdyti laikraščio spausdinimą, kad spėtume gyventojams pateikti pačią naujausią informaciją. O kur dar skiepijimo loterijos, vakcinavimo anketos, nuolatinis bendradarbiavimas su ministerijų ir visos Lietuvos komunikacijos specialistais, atskirų gyventojų informavimas jiems svarbiausiais klausimais, susijusiais su COVID-19, dėl kurių tekdavo bendrauti su galybe institucijų, skyrių, kol rasdavome išeitį ar reikiamą atsakymą“, – tvirtina Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova.

Vienas sunkiausių išbandymų – gyventojų vakcinacija. 

Atlikta dešimtys tūkstančių testų

Koronavirusas akimirksniu pakeitė ir kitų įstaigų darbą. Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro veikla buvo perorganizuota, pasikeitė jo darbuotojų kasdienybė.

„Visų įstaigoje dirbančių darbuotojų pagrindinė funkcija buvo mokinių testavimas, COVID-19 atvejų tyrimas ir protrūkių valdymas, nuolatinis informacijos apie COVID-19 valdymą kaupimas ir perdavimas ESOC, ligos dinamikos stebėjimas populiacijoje, darbas su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis mobiliame patikros punkte, pagalba skatinant gyventojus vakcinuotis, jų švietimas ir nuolatinis informavimas, kaip saugotis COVID-19 ir kokių imtis veiksmų susirgus. Visi šie veiksmai įstaigos darbuotojams nebuvo būdingi, specialistai turėjo savo kompetencijas ir įgūdžius panaudoti būtent šios pandemijos valdymui. Esu dėkinga jiems už susitelkimą ir paramą vienas kitam sunkiais momentais“, – tvirtina Visuomenės sveikatos biuro direktorė Neringa Tarvydienė.

Nuveiktų darbų skaičiai įspūdingi. Visuomenės sveikatos biuras 2021 m. ištyrė ir į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ULSKIS sistemą suvedė 2 339 COVID-19 atvejus (2020 m. – 1 656). Nuo 2021 m. spalio 6 d. ištirtas 271 protrūkis ugdymo įstaigose. 19 ugdymo įstaigų ir jų skyrių vykdyti mokinių ir darbuotojų profilaktiniai testavimai, o atliktų testų skaičius 2021 m. siekė net 23 209 vnt.

Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Neringa Tarvydienė tvirtina, kad COVID-19 liga smarkiai pakeitė visą įstaigos kasdienybę. 

Džiugino greita orientacija

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė, prisimindama pandeminius metus, džiaugiasi ir Ekstremalių situacijų komisijos, ir ESOC narių darbu, greita orientacija, gebėjimu profesionaliai ir intensyviai dirbti tiek nuolat besikeičiant epidemiologinei situacijai, tiek teisės aktams.

„Veikti reikėjo labai plačiu darbų frontu: nuo susirgusiųjų, keliautojų bei sąlytį turėjusių asmenų izoliavimo, pervežimo, maitinimo organizavimo iki kontrolės ar šie teisingai izoliuojasi. Nuo žmonių testavimo pakankamų galimybių sukūrimo iki testavimo protrūkių vietose, ugdymo įstaigose organizavimo. Nuo lengvai prieinamų vakcinavimo vietų įrengimo iki plačios skiepijimo skatinimo kampanijos organizavimo. Nuo nuotolinio darbo ugdymo ir kitose savivaldybės įstaigose, įmonėse organizavimo iki visų būtinųjų funkcijų vykdymo užtikrinimo. Nuo pacientų asmens sveikatos įstaigose, slaugos, globos įstaigose sveikatos saugos užtikrinimo reikalavimų vykdymo iki sveikatos priežiūros paslaugų pakankamo teikimo užtikrinimo. Buvo iššūkių ir su asmens apsaugos priemonių, kitų būtinųjų priemonių įsigijimu ir apsirūpinimu, pradžioje – ir su vakcinų rajono žmonėms operatyviu įsigijimu“, – vardija Aušra Syminienė.

Nuotraukoje – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė, o mažesnėse nuotraukose, kaip sako vedėja, – jos kolegės ir įkvėpėjos. 

Negailėjo savo laiko

Anot Aušros Syminienės, pandemijos laikotarpis atnešė ne tik daug sunkumų ir įtampų, bet ir didelę patirtį.

„Tik šios situacijos dėka pažinau, kokie profesionalūs, darbštūs, atsakingi ir kūrybingi žmonės dirba mūsų rajone. Kaip pasiaukojančio darbo pavyzdys man labai įsiminė atvejis, kai, siekiant apriboti COVID-19 infekcijos plitimą vienoje didelėje įmonėje, labai operatyviai į įmonę paimti darbuotojų mėginių atvyko Gargždų mėginių paėmimo punkto mobili specialistų komanda. Buvo vasara, 30 laipsnių temperatūra. O specialistės – su visa apsaugine apranga ir priemonėmis. Procesas užtruko, mėginių paėmimo specialistės kelias valandas „kepė“, bet savo darbą padarė iki galo“, – prisimena Aušra Syminienė.

Didžiulį pasididžiavimą ji jaučia ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus darbuotojais, kurie užgriuvus COVID-19 dirbo neskaičiuodami darbo valandų net ir savaitgaliais, švenčių dienomis: budėjo jūrų, oro uostuose, kasdien tyrė šimtus COVID-19 ligos atvejų, konsultavo susirgusiuosius, keliautojus bei sąlytį su sergančiuoju turėjusius asmenis, konsultavo įstaigas, įmones, padėjo suvaldyti protrūkius gydymo, slaugos bei globos įstaigose, įmonėse ir organizacijose, vykdė Operacijų centro vadovo sprendimų vykdymo kontrolę, ir t. t. – visko nė neišvardinsi. Ir tai jie, pasak vedėjos, darė su didžiuliu entuziazmu ir pasiaukojimu.

Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovė Rasa Petrauskienė pabrėžė, kad su tokio pobūdžio ekstremalia situacija visi susidūrė pirmą kartą, tačiau su supratinga ir kompetentinga komanda viskas yra įveikiama. 

„Šis Operacijų centras mus suvienijo kaip kolektyvą. Supratome, kad gyvenimas gali pamėtėti pačių įvairiausių staigmenų, taigi būtina nuolat tobulėti. Patyrėme daug pamokų, įgijome naujų žinių bei išmokome greitai reaguoti į sudėtingas situacijas. Ir tai darėme kūrybiškai. Nors jau beveik grįžome į priešpandeminį gyvenimą, kviečiu gyventojus aktyviai sekti naujienas, prisiminti šiuo sunkiu metų įgytas žinias ir linkiu išlikti sveikiems“, – sako ESOC vadovė Rasa Petrauskienė.