
Labas, Globalūs Klaipėdos rajono gyventojai!
Kviečiame jungtis prie globalių Klaipėdos rajono gyventojų bendruomenės. Kodėl turėtum prisijungti?
• Susipažinsite su Globaliais Klaipėdos rajono gyventojais: nauji draugai, naujos iniciatyvos rajonui, o gal seniai pamirštas klasiokas?
• Išgirsite apie aktualiausias Klaipėdos rajono naujienas ir renginius.
• Skelbsime apie įsidarbinimo galimybes.
• Dalinsimės globalių Klaipėdos rajono gyventojų iniciatyvomis.
• Organizuosime Globalių Klaipėdos rajono gyventojų susitikimus.
Paso rodyti nereikės, tad jei jaučiatės, kad esate globali/us Klaipėdos rajono gyventojas/a, junkitės!
Lietuvos Respublikos piliečiai, sugrįžę gyventi į Lietuvą, ir leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje privalo per vieną mėnesį nuo atvykimo.
Deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate.
Deklaruoti savo gyvenamąją vietą ar patikslinti duomenis galima atvykus į deklaravimo įstaigą – seniūniją ar savivaldybę (ten, kur seniūnijos neįsteigtos), taip pat internetu prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų portalo ar Registrų centro savitarnos.
Dažniausiai su gyvenamosios vietos deklaravimu susijusiu klausimus ir atsakymus į juos galima rasti Registrų centro parengtoje atmintinėje.
Teisės aktai:
Naujausią informaciją apie Lietuvos būsto rinkos tendencijas, svarbiausius rodiklius ir aktualijas bei kitą svarbią su būsto paskolos įsigijimu ar būsto perleidimu susijusią informaciją rasite ČIA.
Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus savo civilinės būklės aktus. Prašymus dėl civilinės būklės aktų (t. y. gimimo, santuokos, ištuokos, mirties) įrašų įtraukimo į apskaitą, taip pat dėl užsienio valstybėje pakeistų asmenvardžių keitimo Lietuvoje ir kitų civilinės metrikacijos kompetencijos klausimų pareiškėjai gali pateikti:
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl paslaugų suteikimo turite kreiptis į savo miesto ar rajono (į kurį sugrįžtate gyventi) Civilinės metrikacijos skyrių. Informacijos ieškokite savo miesto savivaldybės tinklalapyje (savivaldybių žemėlapis).
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus teikiamas paslaugas ir kontaktinę informaciją rasite https://vilnius.lt/lt/ -> Paslaugos https://paslaugos.vilnius.lt/, paieškoje įveskite žodį „civil“, „užsien“, „įtrauk“ ir pan.
UŽSIENIO VALSTYBĖJE GIMUSIO VAIKO GIMIMO ĮTRAUKIMAS Į APSKAITĄ
Paslauga teikiama įtraukiant į apskaitą:
Užsienyje įregistruotas gimimas įtraukiamas į apskaitą Lietuvoje sudarant gimimo įrašą. Duomenys apie asmenį į gimimo įrašą perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio gimimo įregistravimą. Vaiko ir jo tėvų vardai ir pavardės gimimo įraše rašomi teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu dokumente duomenys apie vaiko tėvą nenurodyti, jie įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Norint įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą gimimą, Civilinės metrikacijos skyriui turi būti pateiktas: 1) prašymas; 2) asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; 3) užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis gimimo įregistravimą, legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, ir išverstas į lietuvių kalbą.
UŽSIENIO VALSTYBĖJE ĮREGISTRUOTOS SANTUOKOS ĮTRAUKIMAS Į APSKAITĄ
Paslauga teikiama įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio užsienio valstybėje įregistruotą santuoką.
Užsienyje įregistruota santuoka įtraukiama į apskaitą Lietuvoje sudarant santuokos sudarymo įrašą. Duomenys apie sutuoktinius į santuokos sudarymo įrašą perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio santuokos įregistravimą. Sutuoktinių vardai ir pavardės santuokos sudarymo įraše rašomi teisės aktų nustatyta tvarka.
Norint įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, Civilinės metrikacijos skyriui turi būti pateiktas: 1) prašymas; 2) asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; 3) užsienio valstybės institucijos išduotas santuokos dokumentas, patvirtinantis santuokos įregistravimą, legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, ir išverstas į lietuvių kalbą; 4) ištuokos dokumentas, jei sutuoktinis anksčiau buvo sudaręs santuoką, arba buvusio sutuoktinio mirties dokumentas, jeigu sutuoktinis yra našlys, kai šie duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registrą.
Jeigu vienas iš sutuoktinių yra užsienio valstybės pilietis, užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai (išskyrus pasą) turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, ir išversti į lietuvių kalbą.
UŽSIENIO VALSTYBĖJE NUTRAUKTOS SANTUOKOS ĮTRAUKIMAS Į APSKAITĄ
Paslauga teikiama įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio užsienio valstybėje nutrauktą santuoką.
Užsienyje įregistruota ištuoka įtraukiama į apskaitą Lietuvoje sudarant santuokos nutraukimo įrašą. Duomenys apie išsituokusius asmenis į santuokos nutraukimo įrašą perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio santuokos nutraukimą. Santuokos nutraukimas į apskaitą įtraukiamas tik tada, kai į apskaitą yra įtraukta santuoka, kuri buvo nutraukta užsienio valstybėje.
Norint įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje nutrauktą santuoką, Civilinės metrikacijos skyriui turi būti pateiktas: 1) prašymas; 2) asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; 3) užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis santuokos nutraukimą užsienio valstybėje, legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, ir išverstas į lietuvių kalbą.
Jei Gyventojų registre nėra duomenų apie santuoką, kuri buvo nutraukta užsienio valstybėje, šios santuokos nutraukimas į apskaitą įtraukiamas tik po to, kai į apskaitą įtraukiama santuoka, kuri buvo nutraukta užsienio valstybėje.
UŽSIENIO VALSTYBĖJE MIRUSIO ASMENS MIRTIES ĮTRAUKIMAS Į APSKAITĄ
Paslauga teikiama įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio ar užsieniečio, turėjusio ar turinčio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, mirtį.
Užsienyje įregistruota mirtis įtraukiama į apskaitą Lietuvoje sudarant mirties įrašą.
Norint įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą mirtį, Civilinės metrikacijos skyriui turi būti pateiktas: 1) suinteresuoto asmens prašymas; 2) užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens mirties įregistravimą užsienio valstybėje, išverstas į lietuvių kalbą, jeigu teisės aktai nenustato kitaip.
VARDO IR (AR) PAVARDĖS PAKEITIMAS
Paslauga teikiama norint pakeisti vardą ir (ar) pavardę Lietuvos Respublikos piliečiui, jeigu jis pasikeitė vardą ir (ar) pavardę gyvendamas užsienio valstybėje, kurioje yra ar buvo jo gyvenamoji vieta arba kurios pilietis jis yra ar buvo.
Norint asmeniui pakeisti vardą ir (ar) pavardę, pakeistus užsienio valstybėje, Civilinės metrikacijos skyriui turi būti pateiktas: 1) prašymas; 2) asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; 3) dokumentai, pagrindžiantys, kad asmens vardas ir (ar) pavardė buvo pakeisti užsienio valstybėje, ir asmens gyvenamąją vietą užsienio valstybėje ar užsienio valstybės turimą ar turėtą pilietybę patvirtinantys dokumentai.
Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai (išskyrus pasą) turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, ir išversti į lietuvių kalbą.
Kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.
Šiuo metu pasaulyje veikia daugiau kaip 240 lituanistinio švietimo įstaigų, kuriose mokosi apie 11 000 vaikų. Lituanistinių mokyklų sąrašą galima rasti Lituanistinio švietimo įstaigų registre. Formaliojo lituanistinio švietimo mokyklos (kuriose mokymas vyksta lietuvių kalba arba mokoma lietuvių kalbos) užsienyje veikia Latvijoje, Lenkijoje, Rusijos Federacijoje ir Vokietijoje. Lietuvių kalbos taip pat mokoma Europos mokyklose. Lietuvių kalba tyrinėjama ir jos mokoma užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centruose.
2023 metais pradėtas įgyvendinti naujas neformalių lituanistinių mokyklų finansavimo modelis, kurio tikslas – ne tik remti lituanistines mokyklas, bet ir siekti lituanistinio švietimo kokybės. Lituanistinei mokyklai skirtas finansavimas leidžia padengti būtiniausias mokyklos išlaidas: patalpų nuomos, mokytojų atlyginimo, ugdymui skirtų priemonių įsigijimo. Taip pat lituanistinėms mokykloms išlieka galimybė konkurso būdu gauti finansavimą neformaliojo lituanistinio švietimo ir sporto projektams.
Atsižvelgiant į lituanistinių mokyklų poreikius, parengta Lituanistinio švietimo integruota programa. Pagal šią programą sukurtos skaitmeninės mokymo priemonės 2–5 metų vaikams ir 1–10 klasių mokiniams. Mokiniui, kuris mokėsi pagal Lituanistinio švietimo integruotą programą, išduodamas Lituanistinio švietimo pažymėjimas. Tai palengvina užsienio lietuvių grįžimą į Lietuvos švietimo sistemą.
Užsienio lietuviams yra sudaryta galimybė nusistatyti lietuvių kalbos mokėjimo lygį nuotoliniu būdu. 14–17 metų mokiniai gali nuotoliniu būdu laikyti A1–A2, A2–B1, B2 lygių nustatymo egzaminus, suaugusieji – A2, B1, B2 ir C1 lygių nustatymo egzaminus.
Daugiau informacijos apie lituanistinį švietimą užsienyje:
Neturintiesiems darbo rekomenduojama užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Patvirtinus bedarbio statusą ir nustačius teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, atsižvelgiant į darbo stažą, bus mokama nedarbo išmoka.
Patvirtinus bedarbio statusą, užsiregistravęs užimtumo tarnyboje asmuo taip pat yra apdraudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD).
Lietuvių kalbos ir kultūros kursai užsieniečiams ir lietuvių kilmės asmenims
Lietuvos aukštosios mokyklos organizuoja lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsieniečiams ir lietuvių kilmės asmenims, norintiems išmokti kalbą bei geriau pažinti Lietuvos istoriją, tradicijas ir šiuolaikinę visuomenę. Kursai vyksta vasarą, žiemą arba semestro laikotarpiu – kontaktiniu ar nuotoliniu būdu, todėl dalyviai gali pasirinkti jiems tinkamiausią laiką ir formatą.
Kursus organizuoja šie universitetai:
Dalyviai mokosi lietuvių kalbos nuo pradedančiųjų iki pažengusiųjų lygio (A1–C1), o kartu dalyvauja kultūrinėse veiklose, edukacinėse programose ir ekskursijose.
Kandidatai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, gali gauti finansinę paramą šiems kursams.
Daugiau informacijos: https://studyin.lt/learn-lithuanian

TAPKITE GLOBALIU KLAIPĖDOS RAJONO AMBASADORIUMI!
Tapimas ambasadore/iu – tai savo rajono atstovavimas ir parodymas, kad didžiuojiesi būdama/s kilęs iš Klaipėdos rajono, nori skleisti gerąją žinią apie savo miestą, miestelį ar kaimą, padėti surasti investuotojų, aktyviau įsitraukti į rajono vystymą. Kaip ambasadorė/ius galėsite ne tik konsultuoti, teikti idėjas savo regionui, bet taip pat burti globalių Klaipėdos rajono gyventojų bendruomenę šalyje, kurioje gyvenate, ir kitaip garsinti savo gimtąjį kraštą.
Norėtum tapti ambasadoriumi?
Kviečiame susisiekti el. paštu [email protected].
„Globalus Klaipėdos rajonas“: kviečiame dalytis savo grįžimo istorijomis
Gyvenote užsienyje ir nusprendėte sugrįžti į Klaipėdos rajoną? Pasidalinkite savo sėkmės istorijomis! Galbūt jos taps įkvėpimu tiems, kurie svarsto apie grįžimą į Lietuvą ir Klaipėdos rajoną.
„Globalus Klaipėdos rajonas“ – tai iniciatyva, skirta užsienyje gyvenantiems rajono kraštiečiams palaikyti ryšį su gimtuoju kraštu, dalytis naujienomis ir galimybėmis bei stiprinti bendruomenės ryšius. Taip pat ir tiems, kurie jau sugrįžo į Klaipėdos rajoną ir savo ateitį sieja su šiuo kraštu.
Norintieji papasakoti savo sugrįžimo istoriją bei pasidalyti patirtimi kviečiami parašyti el. paštu [email protected]. Su Jumis susisieks viešųjų ryšių specialistai, kurie užtikrins, kad Jūsų sėkmės istoriją išgirstų visas Klaipėdos rajonas!
Aktualijų archyvas:

Nuo vandenynų iki Priekulės: kaip pora jachtą iškeitė į gyvenimą Klaipėdos rajone
Gyvenimas jachtoje skrodžiant jūras, ne vieni metai nuolatinio judėjimo, pažintys su pačiais įvairiausiais pasaulio žmonėmis, gražiausiomis vietomis ir galiausiai – jauki užuovėja Klaipėdos rajone. Vitos ir Simo Gardauskų istorija – tai pasakojimas apie drąsą keisti kryptį, neprisirišti prie vieno taško ir gebėjimą pamatyti grožį ten, kur kiti jo galbūt nepastebi.
Nuo pat studijų baigimo Vita ir Simas Gardauskai neieškojo tradicinio kelio. Gyvenimas Tenerifėje, Norvegijoje, Ispanijoje, Italijoje – nuolatinis judėjimas, išvažiavimai ir sugrįžimai atrodė pakankamas nuotykis. Bet visgi didžiausias nuotykis jų laukė tuomet, kai gimė svajonė įsigyti jachtą ir plaukti, kur vėjas neša. O tada laukė ketveri nuotykių metai ja keliaujant ir atrandant vis naujas vietas ir žmones. Nuo saulėtosios Sicilijos iki vėjo nugairintos Madeiros, nuo Viduržemio jūros bangų iki Atlanto vandenyno platybių – Vitos ir Simo kelionių geografija – itin plati.
Daugiau nuotraukų ir Vitos bei Simo grįžimo į Lietuvą istoriją rasite ČIA.

Kraštiečių suoliukas ir Lietuvybės kampelis – Jūsų ryšiui su gimtuoju kraštu
Klaipėdos rajonas didžiuojasi savo žmonėmis, kurie gyvena, dirba ir kuria įvairiose pasaulio šalyse. Nors mus kartais skiria tūkstančiai kilometrų, ryšys su gimtine išlieka labai svarbus. Siekiant puoselėti šią bendrystę ir priminti, kad čia esate visada laukiami, Gargžduose sukurtos dvi naujos erdvės, skirtos Klaipėdos rajono diasporai.
Kraštiečių suoliukas. Šalia J. Lankučio viešosios bibliotekos (Klaipėdos g. 15, Gargždai) įrengtas Kraštiečių suoliukas – tai simbolinė vieta susitikimams, pokalbiams ir prisiminimams apie gimtąjį kraštą. Ši erdvė kviečia sustoti tiek vietos gyventojus, tiek į gimtinę trumpam ar visam laikui sugrįžtančius kraštiečius.
Lietuvybės kampelis. Užsukus į pačią J. Lankučio viešąją biblioteką, Jūsų laukia Lietuvybės kampelis – speciali, diasporos bendruomenei skirta erdvė. Čia vienoje vietoje sukaupta pati svarbiausia ir įdomiausia informacija apie Klaipėdos rajoną, jo istoriją, kultūrą bei šiandienos aktualijas.
Be to, čia rasite atsakymus į kraštiečiams aktualius klausimus. Kad informacija būtų kuo naudingesnė, ją bendromis jėgomis parengė Klaipėdos rajono savivaldybė, Gargždų seniūnija, J. Lankučio viešoji biblioteka, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras, Valstybinė mokesčių inspekcija bei Užimtumo tarnyba.
Kviečiame sugrįžus aplankyti šias erdves, prisėsti, pabendrauti ir visada jaustis kaip namuose!





Planuojate grįžti ar atvykti į Lietuvą gyventi, studijuoti, dirbti, kurti verslą, siekiate gauti socialinę paramą, sveikatos apsaugos ar kitas paslaugas? Konsultacijos teikiamos internetinio pokalbio būdu, svetainėje www.globalilietuva.urm.lt.
Informacija taip pat teikiama el. paštu [email protected] ir telefonu + 370 5 252 5001.

Interneto svetainėje www.griztu.lt pateikta informacija apie dažniausiai užduodamus klausimus. Čia rasite išsamias atmintines, kurios padės sklandžiau pasiruošti grįžimui į Lietuvą iš 15 skirtingų valstybių, iš kurių gyventi į Lietuvą grįžta daugiausia lietuvių.














