Stipri demokratija remiasi tolygiu atstovavimu piliečiams priimant spendimus įvairiais politikos, ekonomikos, socialinio ir kultūrinio gyvenimo klausimais. Moterų ir vyrų patirtis, interesai ir poreikiai skiriasi, todėl labai svarbu, kad jų dalyvavimas priimant sprendimus būtų kuo tolygesnis.

Lyčių nelygybę įvairiose visuomenės srityse lemia ne biologiniai skirtumai ar asmeniniai pasirinkimai, kaip dažnai bandoma aiškinti, o struktūrinės priežastys, tokios kaip stereotipai, prietarai ir išankstinės nuostatos apie moterų ir vyrų gebėjimus bei vaidmenis visuomenėje, kurie riboja žmonių kūrybinį potencialą ir sukuria sąlygas diskriminacijai ir galimybių nelygybei.

Kaip yra atstovaujama moterims ir vyrams Klaipėdos rajono savivaldybėje ir kaip Lietuvoje?

Įdomus faktas, kad savivaldybių tarybų rinkimuose 2023 m. savivaldybių, kuriose į tarybas išrinkta daugiau moterų nei vyrų, – nėra. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariais yra 13 moterų ir 14 vyrų. Lygybės pasiekta ir skiriant vadovus tarybos komitetams, tarybos komitetų pirmininkų turime po lygiai – 2 moteris ir 2 vyrus.

Žiniasklaidos analizės bendrovės „Mediaskopas“ duomenys nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 24 d. rodo didžiulę moterų ir vyrų paminėjimų šiame kontekste disproporciją. Raktiniai žodžiai „savivaldybės tarybos narė“ sudaro ketvirtadalį, o „savivaldybės tarybos narys“ – tris ketvirtadalius visų savivaldybių tarybų narių paminėjimų žiniasklaidoje.

Kalbant apie merų ir merių rinkimus, 2023 m. iš viso kandidatavo 433 asmenys, iš jų 111 moterų ir 322 vyrai. Pirmąjį turą įveikė 2 moterys ir 24 vyrai. Po antrojo turo 60-yje savivaldybių turime 6 meres ir 54 merus. Klaipėdos rajono savivaldybėje turime merą, merės moters Klaipėdos rajonas dar nėra turėjęs.

Žodis „merė“ žiniasklaidoje randamas 6,3 proc. atvejų, „meras“ – 93,7 proc. Žiūrint pagal regionus, Tauragės, Telšių, Marijampolės ir Utenos regionų žiniasklaidoje moterys merės praktiškai visai neminimos.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareigų, profesijų, teisinio statuso, rangų, titulų, mokslo laipsnių, pedagoginių mokslo vardų, kvalifikacinių laipsnių ir panašūs pavadinimai apibendrintai reiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje vadovaujančias pareigas užima 19 moterų ir 14 vyrų. Reikėtų pabrėžti, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje gyvenančių moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, registruota 1,6 karto daugiau nei aukštąjį išsilavinimą turinčių vyrų (Oficialiosios statistikos portalo duomenys).

2024 m. į LR Seimo narius kandidatuoja 1091 vyras ir 651 moteris. Gargždų vienmandatėje apygardoje pastebime moterų dominavimą, Klaipėdos rajonui atstovauti LR Seime kandidatuoja 4 moterys ir 2 vyrai. Mėguvos vienmandatėje apygardoje – 5 vyrai, 3 moterys. Tačiau pastebima tendencija, kad politika ir sprendimų priėmimu vangiai domisi jaunesnio amžiaus moterys.

Subalansuotas moterų ir vyrų profesinio bei šeimos gyvenimo derinimas leistų efektyviau panaudoti jų profesinę kompetenciją ir išvengti daugelio socialinių problemų. Lygių galimybių specialistai sako, kad labai svarbu lyčių lygybės aspektą integruoti į politinį procesą ne tik dokumentuose, bet ir realiais veiksmais:

• keisti lyčių stereotipus, kurie susiaurina socialinius moterų ir vyrų, mergaičių ir berniukų vaidmenis;
• užtikrinti vienodas sąlygas moterims ir vyrams visose gyvenimo srityse;
• skatinti lygiavertį moterų ir vyrų dalyvavimą ir atstovavimą jiems priimant sprendimus;
• užtikrinti, kad moterys ir vyrai, mergaitės ir berniukai turėtų vienodą priėjimą prie išteklių (laiko, erdvės, pinigų ir t. t.) ir vienodai palankias sąlygas jais naudotis.