Klaipėdos rajone įvykusi konferencija „Kaip padėti vaikui, nepakenkiant: tarpinstitucinio bendradarbiavimo iššūkiai ir galimybės“ subūrė net 105 dalyvius iš įvairių institucijų, dirbančių su vaikais ir jų šeimomis. Renginį organizavo Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko gerovės komisija, siekdama atkreipti dėmesį į daugiapakopės pagalbos vaikui sistemos svarbą bei iššūkius.
Konferencijoje pabrėžta, kad vienas svarbiausių siekių – ne tik įgyti naujų žinių, bet ir sustiprinti bendrumo jausmą, kuris sujungia skirtingų sektorių specialistus ir padeda veikti išvien dėl vaiko gerovės.
„Šiandien dar kartą įsitikinome, kokie stiprūs esame tada, kai dirbame kartu. Matau čia susirinkusius savo srities profesionalus, kurie kasdien deda milžiniškas pastangas dėl kiekvieno vaiko. Jūsų bendradarbiavimas, atvirumas ir noras ieškoti sprendimų yra tai, kas kuria saugesnę, stipresnę ir labiau palaikančią aplinką mūsų rajono šeimoms. Esu nuoširdžiai dėkinga už jūsų darbą ir tikėjimą, kad bendradarbiaudami galime padaryti daugiau“, – sakė vicemerė Violeta Riaukienė.
Psichologas Liudas Švipas konferencijos pradžioje kalbėjo apie ribą tarp gerų intencijų ir galimos žalos vaikui, pabrėždamas, kad pagalba turi būti teikiama atsakingai, neperžengiant kompetencijų ribų ir išlaikant pagarbą individualiai vaiko situacijai.
Vėliau MDFT projekto koordinatorė Klaipėdos regione Jurgita Butkė pristatė institucijų bendradarbiavimo patirtis, teoriją ir realius atvejus bei kalbėjo apie Multidimensinės šeimos terapijos programą, kuri padeda ne tik vaikui ir šeimai, bet ir sustiprina tarpinstitucinių grandžių veikimą. Ji pabrėžė, kad nuoseklus ir aiškiais vaidmenimis paremtas darbas yra būtinas siekiant užtikrinti sklandų pagalbos procesą.
Gargždų „Minijos“ progimnazijos socialinis pedagogas Algirdas Skuodas akcentavo mokyklos, kaip vienos svarbiausių vaiko gerovės sistemos grandžių, vaidmenį. Pasak jo, būtent mokykla dažnai pirmoji pastebi iššūkius ir gali inicijuoti reikiamą pagalbą, tačiau tam būtina efektyvi komunikacija su šeima ir kitomis institucijomis.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Loreta Matolienė dalijosi patirtimi, kaip pereiti nuo formalumais pagrįsto atvejo nagrinėjimo prie realių sprendimų, kurie iš tiesų keičia vaiko situaciją. Ji pabrėžė pasitikėjimo ir atsakomybės pasidalijimo svarbą.
Konferenciją užbaigė „Diemedžio“ ugdymo centro socialinės pedagogės Aurelija Riterienė ir Simona Martišienė, pristatydamos gerąsias tinklaveikos praktikas. Jų patirtys parodė, kad efektyvi vaikų gerovės sistema įmanoma tik tuomet, kai specialistai geba veikti vieningai, dalytis informacija ir bendromis pastangomis kurti tęstinį pagalbos tinklą.
