Šaltuoju metų laiku itin žema oro temperatūra gali tapti rimtu pavojumi sveikatai ir gyvybei. Todėl labai svarbu žinoti, kuo ji pavojinga ir kaip tinkamai pasiruošti bei elgtis esant dideliam šalčiui.

Stiprus šaltis – tai žema aplinkos oro temperatūra, kurioje jaučiamas diskomfortas, atsiranda galūnių ar atvirų kūno vietų nušalimo rizika arba tikimybė mirtinai sušalti.

Speigas – rečiau pasitaikanti itin žema oro temperatūra, kuri siekia ≤ -30 ºC, tai – didelis ir spiginantis šaltis. Šis meteorologinis reiškinys beveik vienodai pavojingas visoms amžiaus grupėms, kai per labai trumpą laiką iškyla grėsmė sveikatai ir net gyvybei.

Stiprus šaltis yra pavojingas meteorologinis reiškinys, kai bent vieną ar daugiau iš eilės einančių parų oro temperatūra pasiskirsto tarp ≤ -25 ir > -30 ºC. Stichinis reiškinys – speigas – fiksuojamas, kai 1–3 dienas minimali paros temperatūra būna ≤ -30 ºC. Katastrofinis reiškinys – labai smarkus speigas trunka ilgiau nei tris iš eilės einančias paras, kai minimali oro temperatūra siekia ≤ -30 ºC.

Šaltis kelia grėsmę tiek lauke esančių žmonių sveikatai, tiek ir patalpose, jeigu sutrinka elektros ir / ar šilumos tiekimas. Nukenčia ne tik žmonės ar gyvūnai, bet ir augalai – ypač jauni sodinukai, kurie gali iššalti.

Per speigą būnant lauke labiausiai pažeidžiamos kūno dalys yra veidas ir galūnės, taip pat neigiamai veikiama kraujotaka bei širdies darbas. Pernelyg ilgas buvimas šaltyje gali tapti rimtų nušalimų, netgi galūnių netekimo priežastimi. Esant šaltam ir sausam orui lengviau plinta viršutinių kvėpavimo takų ligos.

Kaip apsisaugoti ir elgtis?

Artėjant dideliam speigui:

• sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas;
• įsitikinkite, kad mobiliajame telefone įjungta trumpųjų perspėjimų priėmimo funkcija;
• turėkite vandens ir negendančio maisto atsargų;
• pasirūpinkite šiltais drabužiais ir avalyne, šildymo įrenginiais, įsitikinkite, kad užsandarinti visi plyšiai;
• pasiteiraukite kaimynų ir artimųjų, ypač senyvo amžiaus, ar jiems reikia pagalbos;
• pasirūpinkite, kad nesušaltų augintiniai;
• be rimtos priežasties venkite vykti iš namų.

Esant smarkiam speigui:

• prireikus išvykti, lauke stenkitės būti kuo įmanoma trumpiau, nestovėkite vietoje, nuolat judėkite;
• būkite tinkamai apsirengę, kad liktų kuo mažiau atvirų kūno vietų. Taip pat svarbu nesušlapti;
• venkite eiti į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę;
• prieš eidami į lauką, veidą pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens;
• valgykite kaloringesnį, šiltą maistą, gerkite šiltus gėrimus – šaltis skatina dehidrataciją;
• nevartokite alkoholio – jis plečia kraujagysles, todėl greičiau prarandama šiluma, padidėja rizika sušalti. Taip pat nepatartina rūkyti;
• būdami šaltyje venkite didelio fizinio krūvio;
• per šalčius labai svarbu kvėpuoti ramiai per nosį, o ne per burną – mažėja pavojus peršalti viršutinius kvėpavimo takus.

Kaip elgtis stipriai sušalus:

• kuo greičiau stenkitės patekti į šiltas patalpas;
• nusiimkite papuošalus, nusirenkite įšalusius drabužius ir apsiklokite šiltu apklotu;
• netrinkite nušalusių vietų;
• gerkite šiltus skysčius;
• pamerkite nušalusią kūno dalį į kambario temperatūros vandenį, palaipsniui vandenį keiskite šiltesniu, keldami jo temperatūrą iki kūno temperatūros. Vėliau odą švelniai nusausinkite;
• jeigu pastebite, kad nušalimas yra giluminis, šildant atsiranda pūslių – nedelsdami vykite į gydymo įstaigą;
• draudžiama nušalusias vietas glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį ir pan.