Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad nors po kovo 20 d. baigėsi bendras draudimas skleisti mėšlą ir srutas, tačiau yra išimčių, kurių būtina laikytis. Jei žemė užtvindyta, įmirkusi, įšalusi ar apsnigta, mėšlą ir srutas skleisti draudžiama ir po kovo 20-osios. Tai ypač svarbu siekiant apsaugoti aplinką ir užtikrinti, kad mėšlas ir srutos nekenktų gamtai.
Tręšimo laikotarpiu Savivaldybė nuolat gauna gyventojų skundų ir skambučių dėl skleidžiamų nemalonių kvapų. Prašome gyventojų kantrybės ir supratingumo – pavasario darbai žemės ūkyje yra būtini ir neišvengiami siekiant užtikrinti dirvožemio derlingumą bei būsimo derliaus kokybę.
Puikiai suprantame, kad laukų tręšimas mėšlu ar srutomis gali sukelti diskomfortą dėl sklindančių kvapų, tačiau svarbu pažymėti, kad šie nepatogumai yra laikini ir paprastai trunka neilgą laiką. Ūkininkai privalo laikytis nustatytų teisės aktų reikalavimų – paskleidus mėšlą ar srutas ant ariamosios žemės (neapsėtos ar neapsodintos augalais), jos turi būti kuo skubiau įterpiamos į dirvožemį (užariant ar įdirbant kitu būdu).
Tinkamas ir laiku atliktas mėšlo bei srutų įterpimas ne tik sumažina kvapų sklaidą aplinkoje, bet ir padeda išsaugoti maistines medžiagas dirvožemyje, mažina aplinkos taršą bei atitinka geros agrarinės ir aplinkosaugos praktikos reikalavimus.
Mėšlas ir srutos turi būti tinkamai tvarkomi, kad būtų užtikrinta, jog jie nekeltų pavojaus aplinkai ir geriamajam vandeniui. Netinkamai tvarkomos srutos gali užteršti gruntą, požeminius ir paviršinius vandenis, taip pat patekti į gyventojų šulinius. Dėl šios priežasties draudžiama skleisti mėšlą ir srutas ant įšalusios, užtvindytos, įmirkusios arba apsnigtos žemės bet kuriuo metų laiku.
Tręšimo normos ir terminai
- Per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto kiekis (tręšiant mėšlu, srutomis, ganant gyvulius) negali viršyti 170 kg/ha. Laikoma, kad 1 SG per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto.
- Draudžiama mėšlą, srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. su šiomis išimtimis:
- Nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas ir ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc. Azoto kiekis dirvoje negali viršyti 40 kg/ha ir draudžiama skleisti mėšlą ir srutas arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto.
- Nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas ir ariamąją žemę su augaline danga (nuolydis ne didesnis kaip 12 proc.), tačiau mėšlas ir srutos negali būti skleidžiamos arčiau kaip 5 m nuo vandens telkinio kranto.
- Draudžiama mėšlą, srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos ar apsnigtos žemės.
- Pūdymus, pievas, ganyklas ir žiemkenčius galima tręšti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d. (išskyrus kukurūzus, kuriuos draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.).
- Skystuoju mėšlu ir srutomis draudžiama tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis, jeigu atstumas iki gyvenamojo namo yra mažesnis nei 100 m, nebent yra gyventojo rašytinis sutikimas. Arčiau kaip 300 m nuo urbanizuotos teritorijos reikalingas seniūnijos sutikimas.
- Tręšiant mėšlu ir srutomis turi būti naudojama tvarkinga ir saugi technika. Rekomenduojama tręšti esant kuo mažesniam vėjo greičiui, žemesnei oro temperatūrai ir vėjui pučiant nuo apgyvendintų vietovių.
Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir telkinių pakrantės apsaugos juostos reikalavimai
- Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.
- Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama skleisti mėšlą ir srutas neįterpiant jų į gruntą.
Transportavimas
- Asmenys, transportuojantys mėšlą ir srutas, privalo naudoti tinkamą techniką, imtis priemonių, kad mėšlas ir srutos nepatektų į aplinką ir neužterštų kelių.
- Tręšiant skystuoju mėšlu ir srutomis turi būti naudojamos ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos.
Už netinkamą mėšlo tvarkymą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų. Pakartotiniai pažeidimai gali lemti didesnes baudas: iki 430 eurų fiziniams asmenims ir iki 1 100 eurų kitiems atsakingiems asmenims.
