Šiandien Svencelėje vykęs Klaipėdos rajono kultūros forumas „Vakarų vėjai: aktualijos ir kryptys“ vienai dienai į bendrą erdvę sutelkė rajono kultūros ir meno darbuotojus, kūrėjus, kultūros politikos atstovus bei svečius. Kultūros dienos proga surengtas forumas tapo ne tik profesiniu susitikimu, bet ir proga pažvelgti į tai, kuo šiandien gyvena Klaipėdos rajono kultūra, kokius iššūkius jai tenka įveikti ir kokiomis kryptimis verta judėti toliau. Forumo metu įteikti du reikšmingi apdovanojimai – Priekulės meno ir kultūros centrui skirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija, o Klaipėdos rajono etninės kultūros centro etnografui Helmutui Lotužiui – Metų kultūros ir meno darbuotojo premija.
Kultūros laukas – tarp strategijos ir žmogaus
Forumą pradėjo meninė programa, kurią parengė Donatas Bielkauskas, Viktoras Rubežas, Virgina Asnauskienė ir Uraganius bei Karolis Vaičiulis su violončele. Forumo idėją pristatė Priekulės meno ir kultūros centro direktorė Rūta Steponavičienė.
Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus patarėja Jolanta Polekauskienė pristatė strateginį regiono kultūros peizažą – nuo finansavimo srovių iki pasiekimų, o Klaipėdos universiteto sociologas Liutauras Kraniauskas aptarė analizuojamus kultūros rodiklius, jų reikšmę ir tai, ką jie pasako apie kultūros situaciją.
Apie kultūros vertę kalbėta ir platesniame visuomenės kontekste. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologas dr. Tadas Šarūnas kvietė į kultūrą pažvelgti kaip į reiškinį, kurio reikšmė neapsiriboja renginių lankomumu ar statistiniais skaičiais.
Įvertinti tie, kurie kultūrą kuria kasdien
Viena iš svarbiausių forumo dalių tapo kultūros žmonių ir organizacijų įvertinimas. Priekulės meno ir kultūros centrui įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už kūrybingą ir novatorišką veiklą, skatinančią kultūrinės raiškos įvairovę bei profesionaliojo meno kūrimą ir sklaidą.
Šis įvertinimas atspindi kryptį, kurią centras nuosekliai plėtoja – jungti Mažosios Lietuvos paveldą ir šiuolaikinį meną, vietos tradicijas ir kūrybinius eksperimentus, profesionalius kūrėjus ir bendruomenę. Centro veikloje scena neretai persikelia už tradicinės salės ribų – į gatves, istorinius pastatus, miškus, pievas ar net ant vandens.
Forume pagerbtas ir Klaipėdos rajono etninės kultūros centro etnografas Helmutas Lotužis, kuriam skirta Metų kultūros ir meno darbuotojo premija už ilgametį darbą saugant, tyrinėjant ir perduodant Mažosios Lietuvos kultūros paveldą.
H. Lotužio veikla primena, kad kultūros paveldas gyvas tol, kol išlieka žmonių atmintyje ir kasdienybėje. Jis kalbina vietos gyventojus, užrašo jų prisiminimus, tyrinėja išnykusias gyvenvietes, kultūros paveldo ir gamtos objektus, kaupia istorinius šaltinius. Jo asmeninėje bibliotekoje sukaupta apie tūkstantį Mažosios Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingų leidinių.
Ypatingą dėmesį etnografas skiria senosioms Mažosios Lietuvos kapinėms, lietuvininkų tarmei, posakiams, papročiams ir kulinariniam paveldui. Šias žinias jis perduoda edukacijose, ekskursijose, pranešimuose, konsultuodamas muziejus, mokslininkus, kraštotyrininkus bei savo šeimos šaknų Klaipėdos krašte ieškančius žmones.
Rajono kultūra atsiskleidė per sėkmės istorijas
Forumas tapo proga ne tik kalbėti apie kultūrą, bet ir parodyti ją tokią, kokia ji yra skirtingose Klaipėdos rajono vietovėse.
Sesijoje „Tapatybės uostas“ kultūros įstaigos pristatė savo veiklos patirtis ir sėkmės istorijas. Jono Lankučio viešoji biblioteka pasakojo apie iš kelionių parsivežtas idėjas, Veiviržėnų kultūros centras pristatė profesionalaus meno projektą-galeriją „Durys“, o Priekulės meno ir kultūros centras – kūrybiškos vietokūros tarptautinį Vilhelmo teatrų festivalį.
Kretingalės kultūros centras dalijosi festivalio „Šalimais“ patirtimi, Gargždų krašto muziejus pristatė audiovizualinį pasakojimą „7 žingsniai į muziejų“, Gargždų kultūros centras – performansą „Sapnas“, Vežaičių kultūros centras kalbėjo apie kultūrinį etiudą „Žemaitijos dvarų palikimas, kultūra ir paslaptys“, o Klaipėdos rajono etninės kultūros centras pristatė Klaipėdos rajono gyvąsias tradicijas.
Šios istorijos atskleidė skirtingą, tačiau bendrą vardiklį turintį kultūros lauką: vietos tapatybė čia nėra vien saugomas palikimas. Ji tampa medžiaga naujoms kūrybos formoms, bendruomeninėms iniciatyvoms ir šiuolaikiniam pasakojimui apie Klaipėdos kraštą.
Kalbėta ir apie tai, kas kultūros žmonėms nėra patogu
Forume nevengta ir kasdienių kultūros sektoriaus iššūkių. Klaipėdos koncertų salės direktorius Tadas Grabys kartu su rinkodaros agentūros „Paperplanes Agency“ vadove Dovile Padegimaite provokavo kultūros organizacijas permąstyti komunikaciją ir klausė, kodėl kultūros organizacijos šiandien nebegali sau leisti komunikuoti vakarykšte kalba.
Ne mažiau aktuali tema – kultūros darbuotojų emocinis krūvis ir perdegimo prevencija. Diskutuota apie priežastis, dėl kurių kūrybinį bei organizacinį darbą dirbantys žmonės patiria perdegimą, ir apie praktinius būdus, padedančius saugoti kūrybinę energiją bei mažinti įtampą komandose.
Dieną vainikavo diskusija „Potvynis ar atoslūgis? Kultūra po 5 metų: išgyvenimas ar naujas renesansas?“. Joje forumo dalyviai ieškojo atsakymų, kaip ne tik prisitaikyti prie artimiausių metų pokyčių, bet ir kurti kultūros ekosistemą, gebančią augti.
