Lijundra yra kritulių rūšis ir viena iš apledėjimo formų, kai silpno lietaus, dulksnos arba rūko lašeliai, patekę ant įšalusio paviršiaus, staigiai virsta ledu. Lijundra, priklausomai nuo lašų dydžio, lietaus ar dulksnos intensyvumo bei trukmės, formuoja įvairios struktūros ledo sluoksnį ant pastatų paviršiaus, medžių šakų, laidų, kelių ir šaligatvių. Apledėti gali ir lėktuvai bei jūrų laivai.

Plikledis – tai ledo sluoksnis arba suledėjęs sniegas ant žemės paviršiaus. Jis susidaro sušalus vandens lašams po lietaus, dulksnos ar šlapdribos, taip pat kristalizuojantis rūko lašeliams, sušalus polaidžio vandeniui arba ore esant didelei drėgmei, kuri padengia horizontalius paviršius.

Abu minėti reiškiniai dažnai painiojami, tačiau esminis skirtumas tarp plikledžio ir lijundros yra tas, kad plikledis susidaro pasibaigus krituliams ir tik ant žemės paviršiaus.

Šerkšnu vadinamos baltos, purios sniego arba ledo pavidalo nuosėdos, susidarančios ant laidų, medžių šakų, žolių ir kt. paviršių. Šerkšnui susidaryti reikalingos trys sąlygos: šaltis, rūkas ir silpnas vėjas. Rūko lašeliai prišąla prie šaltų šakų, kimba vienas prie kito.

Apledėjimų sezonas Lietuvoje trunka maždaug nuo lapkričio iki balandžio, lijundrai palankiausios sąlygos būna gruodį ir sausį.

Lijundra laikoma pavojingu meteorologiniu reiškiniu, kai apšalo skersmuo siekia 0,1–19 mm. Stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki lijundra – fiksuojamas apšalo storiui ant lijundros stovo laidų pasiekus ≥ 20 mm.

Plikledis visada yra laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu.

Šerkšnas yra pavojingas, kai apšalo skersmuo pasiekia ≥ 50 mm.

Lijundra ir plikledis – reiškiniai, galintys paveikti ne tik įvairių ūkio sektorių darbą, bet ir apsunkinti kasdienes žmogaus veiklas ar sutrikdyti jo sveikatą.

Padidėjus lijundros ir vėjo apkrovai, papildomo ledo svorio neišlaiko elektros ir ryšių linijos: gali trūkinėti laidai, virsti atraminiai stulpai, prasideda laidų vibracija, elektros srovės nutekėjimas, sukeliami ryšio trikdžiai, sumažėja girdimumas, kartais ryšys gali visai nutrūkti. Nukenčia ir miškai – nuo ledo svorio lūžta medžių šakos, kartais ir patys medžiai. Pavojai kyla ir seniems pastatams, stogams (ypač turintiems mažą nuolydį). Šerkšnas taip pat sukelia elektros srovės nutekėjimą elektros linijose (pvz., troleibusų) ir ryšio trukdžius.

Ledo sluoksniui padengus kelių paviršių, eismo sąlygos juose tampa sudėtingos ir pavojingos: sumažėja transporto priemonių padangų sukibimas su danga, todėl pailgėja stabdymo kelias, transporto priemonė gali prarasti stabilumą ir tapti avarijos priežastimi. Lijundra ir šerkšnas padengia automobilių stiklus, kurių tinkamai nenuvalius, sumažėja matymo laukas.

Pėstiesiems apledėję keliai arba šaligatviai sukelia daugiausia rūpesčių: apsunkinamas judėjimas, kelionė užtrunka ilgesnį laiką, paslydus galima stipriai susižeisti – dažniausiai patiriami rankų lūžiai. Paslydimo rizika didesnė ir pasekmės sunkesnės vyresnio amžiaus žmonėms.

Kaip apsisaugoti ir elgtis?

• sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas;
• įsitikinkite, kad mobiliajame telefone įjungta trumpųjų perspėjimų priėmimo funkcija;
• vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir ypač sunkiai vaikštantiems patariama likti namuose, o išėjus į lauką reikia turėti lazdą guminiu antgaliu arba slidinėjimo lazdą;
• būkite ypač atsargūs vairuodami automobilį ar vaikščiodami lauke;
• šaltuoju sezono metu automobilyje turėkite ledo grandiklį, o langų apiplovimo skysčio bakelį būkite užpildę žieminiu langų apiplovimo skysčiu;
• nuvalykite ir pabarstykite smėliu prie namų esančius laiptus ir takus;
• eikite ten, kur yra nuvalyta ir pabarstyta, o leisdamiesi ar kildami laiptais laikykitės už turėklų;
• saulėtą dieną užsidėkite saulės akinius. Jie padeda geriau matyti slidžius paviršius;
• nelaikykite rankų kišenėse ir žiūrėkite po kojomis, avėkite žemakulnius batus nelygiu, neslidžiu padu;
• plikledžio metu labai svarbu mokėti griūti. Geriausia išeitis – griūti ant šono, pagrindinis smūgis turėtų tekti klubui, o ne keliams, nugarai ar galvai;
• esant slidiems keliams ir šaligatviams reikia eiti lėtai, mažais žingsneliais. Eidami per slidžiausias vietas stenkitės statyti koją visu padu, truputį palinkus, kad svorio centras kryptų į priekį;
• pamatę nukritusį žmogų jam padėkite ir pasidomėkite ar reikalinga medicininė pagalba;
• pasirūpinkite netoliese gyvenančiais vyresnio amžiaus žmonėmis, neįgaliaisiais, mamomis su mažais vaikais. Pasisiūlykite nueiti už juos į parduotuvę nupirkti būtinų prekių ar parnešti sunkius nešulius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija