Kasmet vis daugėja prašymų, skundų ir paklausimų dėl melioracijos statinių gedimų, jų remonto ir priežiūros. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius parengė trumpą melioracijos statinių naudojimo atmintinę ūkininkams ir visiems rajono gyventojams.
Melioracijos statinių priklausomybė:
1. Žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius.
2. Valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas.
Melioracijos statinių priežiūra:
Melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai privalo žemės sklypus naudoti pagal nustatytą paskirtį ir prižiūrėti melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius, valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius leisti tikrinti valstybinę priežiūrą atliekančioms ir patikėjimo teise juos valdančioms bei eksploatuojančioms institucijoms.
Primename, kad melioruotos žemės naudotojai privalo pranešti Savivaldybės melioracijos specialistams apie jų melioruotoje žemėje pastebėtas įgriuvas, įsiurbtas vietas, paviršinio vandens tekėjimą per melioruotą plotą, ilgą paviršinio vandens telkšojimą (ilgiau kaip 7 paras) bei prižiūrėti paviršiuje esančius melioracijos statinius (išvalyti sąnašas iš drenažo žiočių, vandens nuleistuvų, drenažo šulinių, saugoti statinius žyminčius stulpelius).
Eksploatuojant melioracijos sistemas susiduriama su aibe problemų – nepakankamas finansavimas, sistemų amžius siekia 55−60 metų ir jų susidėvėjimas šiuo metu viršija 75 proc. – t. y. sistemos faktiškai yra susidėvėjusios ir jų galiojimo laikas seniai pasibaigęs. Pastebima didelė problema – tai vandentvarka gyvenvietėse ir urbanizuotose teritorijose. Klaipėdos rajonas išsiskiria ypatinga urbanizacijos sparta: intensyviai užstatomos praeityje buvusios žemės ūkio paskirties žemės. Deja, bet dauguma naujų statytojų, kvartalų vystytojų nesaugo esamų ir daug kur jau susidėvėjusių drenažo sistemų, neįrenginėja lietaus nuotekų tinklų, todėl vėliau tampa neįmanoma arba nepaprastai brangu spręsti tuose kvartaluose besikuriančių naujakurių bėdas, tokia problema bene labiausiai vyraujanti Sendvario seniūnijos teritorijose. Ir čia atsiranda užprogramuotos problemos – dauguma sistemų yra bendro naudojimo, aptarnauja kelis ar keliolika sklypų, vienos atkarpos pažeidimas (kūdros iškasimas ant rinktuvo trasos, rinktuvų trasų užsodinimas ar perkasimas) iššaukia dideles problemas – tvenkiami ne „kaltininko“, bet kaimyniniai sklypai, gadinamas gyventojų turtas.
Taip pat primename, kad vadovaujantis Melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės” 52 p., saugant požeminį drenažo tinklą draudžiama:
1. Be žemės savininko žinios ir derinimo su institucijomis, patikėjimo teise valdančiomis valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, kasti melioruotą žemę giliau kaip 0,7 m.
2. Išleisti nuotekas į drenažo sistemas.
Vykdant žemės ūkio veiklą dažnai ūkininkai siekia maksimaliai išnaudoti visą turimą ar nuomojamą žemę, ardami žemę iki pat griovių šlaito viršaus ir pažeisdami melioracijos taisykles. Pagal melioracijos taisykles prie griovių turėtų būti paliekama bent 1 m apsauginė žalia juosta, kurioje gali būti tik pieva. Ariant iki pat šlaito viršaus, kartu su paviršiniu vandeniu į kanalus patenka ir derlingas viršutinis sluoksnis taip pagreitindamas kanalų uždumblėjimą.
Taip pat ne visada susiduriame su žemės sklypų savininkų ar naudotojų supratingumu, kai siekiant pašalinti drenažo avarinius defektus darbininkams neleidžiama įvažiuoti į lauką ar liepiama laukti iki kol bus nuimtas derlius.
Melioracijos statinių apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos:
Melioruotoje žemėje draudžiama važinėti per melioracijos griovius nenustatytose vietose, tvenkti melioracijos griovių vagas, melioracijos grioviuose ir jų šlaituose ganyti gyvulius, kūrenti ugnį, sandėliuoti medieną ir kitas statybines medžiagas, pašarus, trąšas, pilti gruntą, atliekas, išleisti nuotekas į drenažo sistemas, arti žemę mažesniu negu 1 metro atstumu nuo griovio šlaito viršutinės briaunos (išskyrus atvejus, kai žemė ariama persėjant daugiametę žolę). Vykdyti gręžimo ar kasimo darbus didesniame kaip 0,7 metro gylyje, sodinti mišką, įrengti dirbtinius vandens telkinius, negavus Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto atstovo pritarimo projektui ar numatomai veiklai. Melioracijos griovio priežiūros (15 m pločio) juostoje draudžiama statyti statinius, tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus. Valstybei nuosavybės teise priklausantiems ir bendro naudojimo drenažo rinktuvams nustatoma po 15 m į abi puses nuo rinktuvo ašinės linijos apsauginė juosta, kurioje draudžiama statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus, o galimiems taršos šaltiniams (fermoms, mėšlidėms ir kt.) – po 20 m į abi puses apsauginė juosta. Tik tiksliai nustačius (atsikasus) drenažo rinktuvo buvimo vietą ir suderinus su Savivaldybės melioracijos specialistais, statinius galima statyti arčiau, bet ne mažesniu kaip 5 m atstumu nuo drenažo rinktuvo. Duomenis apie sklype esančias melioracijos sistemas galima susirasti Lietuvos erdvinės informacijos portale Geoportal.lt arba galima kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių.
Reikalavimai žemės, kūdrų kasimo/statinių statymo ir kt. melioruotoje žemėje:
Visi darbai (kūdrų kasimas, statinių statymas, želdinių sodinimas ir kt.), atliekami melioruotoje žemėje, privalo būti derinami su Savivaldybės melioracijos specialistais. Asmuo, norintis įsirengti vandens telkinį (kūdrą), privalo dirbtinio vandens telkinio įrengimo vietą suderinti su Savivaldybe ir pateikti laisvos formos prašymą. Kartu su prašymu teikiamas sklypo planas, kuriame pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatės, taip pat telkinio brėžinys, kuriame nurodomas planuojamas dirbtinio vandens telkinio gylis, plotas ir profilis.
Bebrų daroma žala melioracijos grioviuose:
Dar viena didžiulė problema melioracijos sistemų priežiūroje – bebrai ir jų daroma žala. Bebrai melioracijos grioviuose stato užtvankas, juos patvenkia; sukilęs vanduo pripildo griovį vandens, pasitvenkia drenažo žiotys ir pievose, ganyklose, pasėliuose, miškuose atsiranda vandens telkinių. Savivaldybė grioviuose esančių bebrų užtvankų ardyti negali. Vienintelis būdas išguiti bebrus iš teritorijos – atimti iš jų maistinę bazę, t. y. pašalinti grioviuose augančius medžius, krūmus, nušienauti bent kartą per metus griovių šlaituose augančią žolę. Praktika rodo, kad šie veiksmai padeda atsikratyti nepageidautinų kaimynų. Ūkininkai gali kreiptis tiesiogiai į medžiotojus arba į Savivaldybės administracijos Komunalinio ir aplinkosaugos skyrių, informuodami bebrų tikslias buvimo vietas.
Galimybės susitvarkyti melioraciją dalyvaujant ES finansuojamuose investiciniuose projektuose:
Melioracijos atnaujinimui reikalingos didžiulės lėšos, tačiau valstybė neskiria reikiamų lėšų. Todėl privačių žemių naudotojus skatiname burtis į asociacijas ir pasinaudoti Lietuvos žemės ūkio ir Kaimo plėtros 2023—2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ teikiama parama – esamų melioracijos sistemų rekonstravimui reikalinga paramos suma siekia iki 300 000 Eur ir intensyvumas (parama) iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Prie įgyvendinamo projekto savo lėšomis, kaip partneris, pagal galimybes prisideda ir Klaipėdos rajono savivaldybė. Smulkesnė informacija suteikiama Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje.
Planai ir vizijos:
2025 m. Žemės ūkio skyrius planuoja vykdyti tęstinę įgyvendintų projektų priežiūrą šienaujant griovius, taip pat lygiagrečiai vykdyti labiausiai apleistų griovių valymo/gilinimo darbus, žiočių keitimus. Nemažai numatoma ir avarinių drenažo gedimų remonto darbų. Rengiami projektai upelių tvarkymo darbams.
Pagrindinės problemos ir iššūkiai – grioviai, turintys pavadinimus. Jie yra saugomi Aplinkos ministerijos, tokiems grioviams keliami aplinkosauginiai reikalavimai, todėl įvertinus visas reikalingas procedūras, vieno tokio griovio valymo darbų įgyvendinimas gali užtrukti ir dvejus metus ar net daugiau.
Jau ne vienus metus kalbama apie nacionalinio lygmens Melioracijos fondo įkūrimą. Svarstomas ir Savivaldybės lygmens Melioracijos fondas, kuris padėtų už Žemės mokestį surinktas lėšas panaudoti savivaldybės teritorijoje esančiai melioracijos priežiūrai lygiagrečiai su valstybės skiriamomis dotacijomis. Tai leistų padidinti melioracijos sistemų remonto ir rekonstrukcijos apimtis rajone.
