Antrą kartą organizuotame Nacionaliniame aplinkosaugos egzamine ypač pasižymėjo gargždiškis Jaunius Lemežis, 10–12 klasių mokinių klausimų kategorijoje pelnęs trečią vietą Lietuvoje.
Kaip ir pernai, šiemet dalyvių gautų pažymių vidurkis siekia 5 balus iš 10. Organizatorių duomenimis, egzaminą laikė 283 Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojai. Pažymių, kuriuos gavo rajono gyventojai, vidurkis taip pat siekia 5 balus iš 10.
Lengviausia užduotis apie taršą nuorūkomis ir ekologinę kuprinę
Egzamino rengėjų duomenimis, vienas lengviausių klausimų dalyviams šiemet buvo apie tai, kaip reikėtų elgtis pastebėjus teršiamą aplinką. 74 proc. visų laikiusių egzaminą teisingai įvardijo, jog pamačius automobilio vairuotoją pro langą išmetant cigaretės nuorūką, apie šį pažeidimą reikėtų pranešti policijai arba viešosios tvarkos pareigūnams.
Dar viena nesunkiai įveikta užduotis – apie ekologinę kuprinę, žyminčią, kiek įvairiausių išteklių (metalų rūdos, vandens, naftos, medienos ir pan.) reikia paimti iš gamtos, norint sukurti konkretų daiktą. Tai, jog išmaniojo telefono kuprinė sveria 45 kilogramus, nors pats daiktas – šimtą kartų mažiau, teisingai nurodė kone 8 iš 10 egzamino dalyvių.
Teigiamai nustebino, kad net ir jauniausi mokiniai žino apie Europos žaliuoju kursu užbrėžtą tikslą Europą paversti klimatui neutraliu žemynu. 7 iš 10 egzamino laikiusių jaunimo teisingai apskaičiavo, kad iki šio tikslo įgyvendinimo mums beliko vos 27-eri metai.
Sunkiausią klausimą atsakė vos 6 procentai
Tačiau ne visi egzamino klausimai buvo taip lengvai įkandami.
Ypač sudėtinga 10–12 klasių moksleiviams buvo atsakyti į klausimą apie veiklą, lemiančią didžiausią dalį iškertamų atogrąžų miškų. Tik 6 proc. vyresniųjų moksleivių atsakė, kad tai – mėsos pramonė.
Tik 4 iš 10 dalyvių atpažįsta terminą „gaminantis vartotojas“, kuris apibūdina elektros energiją savo reikmėms pasigaminančius ir suvartojančius asmenis.
Nugalėtojams – dviračiai, planšetės, ekskursijos ir kiti prizai
Egzaminą laikantys dalyviai varžėsi keturiose skirtingo sudėtingumo klausimus pristatančiose kategorijose. Aktyviausias dalyvavimas fiksuotas 7–9 kl. ir 10–12 kl. mokiniams skirtų klausimų grupėse. Čia varžėsi, atitinkamai, po 5,8 tūkst. ir 3,5 tūkst. dalyvių. Mažiausia konkurencija susidarė sudėtingiausioje ekspertų klausimų kategorijoje: čia dalyvavo per 400 asmenų, tačiau nė vienas nesurinko maksimalaus galimo balų skaičiaus. Plačiajai visuomenei skirtoje klausimų kategorijoje varžėsi beveik 4 tūkst. žmonių, tačiau taip pat niekas neatsakė teisingai į visus klausimus. Aukščiausias gautas pažymys buvo 9 vertinant dešimtbalėje sistemoje.
Egzamino organizatoriai apdovanojo po dešimt geriausiai pasirodžiusių dalyvių iš kiekvienos kategorijos. Prizai nugalėtojams įteikti apdovanojimų ceremonijoje.
Egzamino prizų krepšelį sudarė kalnų dviračiai, planšetiniai kompiuteriai, bilietai ekskursijoms, mokymams, knygos ir kiti leidiniai, daiktinės dovanos.
Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas vyko internetu, spalio 24-ąją, Kovos su klimato kaita dieną. Šių metų egzamine varžėsi beveik 4 tūkst. daugiau dalyvių nei pirmajame – žinias pasitikrino beveik 15 tūkst. žmonių iš 125 miestų ir miestelių iš visų Lietuvos savivaldybių. Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą rengia Žaliosios politikos institutas.
