Kalba, istorija ir atmintis – šios temos vakar, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, sujungė į Jono Lankučio viešąją biblioteką susirinkusius seminaro, skirto kalbininko ir pedagogo Andriaus Ašmanto 120-osioms gimimo metinėms, dalyvius. Renginys tapo ne tik proga prisiminti iškilią asmenybę, bet ir dar kartą įvertinti gimtosios kalbos svarbą, jos ryšį su tautine tapatybe bei žmogaus gyvenimo keliu.
Susirinkusiuosius pasveikino Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė, o nuotoliu ─ Andriaus Ašmanto sūnus – pirmosios atkurtos Lietuvos Vyriausybės energetikos ministras Leonas Ašmantas. Jo dukra Vilija Ašmantaitė-Gedmintienė taip pat pasveikino susirinkusiuosius, įteikė bibliotekai ir konkurse „Kalba – kelias į Tėvynę“ dalyvavusiems mokiniams dovanų – knygų.
Estafetę iš praėjusių metų simboliškai šiam jubiliejui perdavė žodynininkas ir rezistentas veiviržėniškis Juozas Labokas, kurio toks pat jubiliejus minėtas pernai. Iš mūsų rajono žemaitiškosios pusės kilę kalbininkai ─ gargždiškis Aleksandras Lengvinas, veiviržėniškiai Juozas Labokas ir Zenonas Uselis, endriejaviškiai Andrius Ašmantas ir Jurgis Talmantas, − būrelis kalbos mokslo vyrų, svariai prisidėjusių tiek prie Didžiojo lietuvių kalbos žodyno, tiek prie kalbos kultūros ugdymo, kalbos norminimo, bendrinės kalbos tolimesnio kūrimo darbų, o kartu – valstybingumo įtvirtinimo. Jie buvo pažįstami, bendravo, dalijosi ne tik darbo, kalbinės veiklos, bet ir nuoširdžios draugystės patirtimis. Tai liudija palikti laiškai, dalyvavimas 1935 m. įsikūrusios Lietuvių kalbos draugijos veikloje ir daugybė kitų gyvenimo faktų.
Pernai, po Juozui Labokui skirto renginio Veiviržėnuose vykusio „Durų“ plenero metu sukurtos meniškos durys, kuriose įamžinti šių kalbininkų atvaizdai, gyvenimo ir veiklos faktai, tarp jų – ir Andriui Ašmantui.
Seminaro metu pranešimus skaitė dr. Marijus Šidlauskas ir dr. Albinas Drukteinis. Jie dalijosi įžvalgomis apie Andriaus Ašmanto gyvenimą, veiklą, jo indėlį į kalbą, kultūrą ir visuomeninį gyvenimą.
Renginio dalyviai taip pat galėjo apžiūrėti parodą apie Andrių Ašmantą iš Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus bei išvysti Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinių meninę kompoziciją „Skaidrus pilnutinis gyvenimas“, sukurtą pagal A. Ašmanto dienoraščius, kurią atliko Gargždų „Vaivorykštės“ II gimnazijos klasės mokiniai Jonas Samoškis, Jonas Cicilionis ir Domas Daukšys. Kompoziciją parengti mokiniams padėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rasa Rusteikienė.
Renginio metu taip pat apdovanoti mokinių rašinių konkurso „Kalba – kelias į Tėvynę“ laureatai ir dalyviai. Pirmoji vieta konkurse skirta Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinei Gretai Grikšaitei už originalų ir įtaigų meilės savo šaliai liudijimą, atskleistą per artimųjų bei žinomų šalies žmonių gyvenimo istorijas. Antrosios vietos diplomas įteiktas Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokinei Žydrūnei Būdvytytei už originalų literatūrinį rašinį apie gimtosios kalbos svarbą išsaugant tautinę tapatybę. Trečiosios vietos skirtos Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinėms Neringai Marcinkevičai ir Violettai Vasylchenko.
Padėkomis ir dovanomis taip pat apdovanoti ir kiti konkurso dalyviai: Viltė Griciūtė, Juventa Jašmontaitė, Lukas Kazakevičius, Marta Rumšaitė, Justas Saldukas bei Austėja Simanauskaitė.
Mokiniai paskatinti dalyvauti ir J. F. Kelkio jaunojo publicisto konkurse, kuriam darbus galima teikti iki šių metų birželio 1 d.
Kitąmet minėsime kalbininko žodynininko Aleksandro Lengvino, gimusio Girininkų kaime, šalia Gargždų, 120-ąsias ir Mažosios Lietuvos kalbininko, kultūros ir visuomenės veikėjo Aleksandro Teodoro Kuršaičio, gimusio Dituvoje, 170-ąsias gimimo metines.
