2018-02-26

Vasario 23 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje, Drevernos kultūros namuose, vyko Lietuvių kalbos dienoms skirtas jau tradiciniu tapęs tarpsavivaldybinis protų mūšis „Tūkstantis kalbos klaustukų“. Susirinkusius dalyvius iš Klaipėdos ir Kretingos rajonų bei Palangos miesto savivaldybių sveikino bei atminimo dovanų įteikė mero pavaduotoja Violeta Riaukienė.

Iš kiekvienos savivaldybės atvyko po 10 dalyvių, kurie visi pasiskirstė į 6 komandas. Teko atsakyti į nelengvus klausimus iš lietuvių kalbos kultūros, kalbos istorijos ir žymių Lietuvos ir Vakarų regiono visuomenės veikėjų, vienaip ar kitaip susijusių su lituanistika, darbų.

Prieš protų mūšį svečiai iš Kretingos rajono ir Palangos miesto apsilankė J. Gižo etnografinėje sodyboje ir susipažino su ekspozicija.  

Klausimus protų mūšiui parengė visų trijų savivaldybių kalbos tvarkytojos: Daiva Beliokaitė, Vaiva Milončiūtė ir Rita Kasparavičiūtė. Patį protų mūšį vedė šaunios profesionalios vedėjos − J. Lankučio viešosios bibliotekos darbuotojos Živilė Markutė-Armalienė ir Ingrida Antužytė.

Dalyviai taip pat buvo supažindinti su Klaipėdos rajone prikeliamu ir puoselėjamu rašytojų, kalbos tyrėjų ir kitų žymių įvairių tautybių žmonių atminimu, − šiemet Valstybės šimtmečio proga Endriejave dviejose atminimo lentose prie bažnyčios įamžinti knygnešiai, per šiuos ir ateinančius metus bus modernizuotas I. Simonaitytės memorialinis namas-muziejus, kasmet teikiama I. Simonaitytės premija žymiems Klaipėdos krašto kūrėjams, o teisėjo, dramaturgo ir kraštotyrininko Ernsto Vicherto premija – jauniesiems talentams.

Prieš keletą metų atnaujinti  žymaus visuomenės veikėjo, kovotojo už lietuvių kalbos išsaugojimą Klaipėdos krašte, bibliofilo, kultūros, švietimo ir labdaros draugijos „Sandora“ nario Jono Birškaus ir jo žmonos Marinkės kapai Sendvario seniūnijoje, Lūžų kapinėse.    

Per pastarąjį dešimtmetį daugelio praeities žmonių, kurie savo pastangomis judino, kėlė lietuvybės idėjas ir ženkliai prisidėjo prie jos išsaugojimo Klaipėdos krašte ir šio krašto prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos,  vardais pavadintos gatvės, kai kurių iš jų atminimui – pakabintos atminimo lentos, o, pavyzdžiui, Viliaus Gaigalaičio – Mažosios Lietuvos politinio, visuomenės ir kultūros veikėjo, evangelikų kunigo, teologijos daktaro, profesoriaus, lietuvių jaunimo, labdaros organizacijų, senelių prieglaudų, knygynų, bibliotekų steigėjo, dienraščio „Lietuva“ redaktoriaus vardu pavadinti globos namai Gargžduose.

Su Klaipėdos krašto žeme siejami  rašytojo, tautosakininko, aušrininko, Mažosios Lietuvos politinio veikėjo, kultūros istoriko, poligrafininko ir bibliografo Anso Bruožio, kunigo, lietuviškų vadovėlių autoriaus, spaustuvininko ir pirmosios Lietuvoje spaustuvininkų mokyklos įkūrėjo Frydricho Šrėderio ir jo darbų tęsėjo Jurgio Traušio,  kalbininko, žodynininko ir vertėjo Frydricho Vilhelmo Hako, Mažosios Lietuvos lietuvių tautosakos rinkėjo ir leidėjo bei pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjo Hugo Šojaus, Veiviržėnų krašto žodynininkų Zenono Uoselio ir Juozo Laboko vardai. Beje, šių dviejų prie Didžiojo lietuvių kalbos žodyno rengimo daug prisidėjusių kalbos darbininkų vardai Klaipėdos rajone dar nėra ryškiau įamžinti, kaip ir kito – nuo Gargždų kilusio Aleksandro Lengvino.

Iš Klaipėdos krašto grožinės literatūros kūrėjų – ne tik Ieva Simonaitytė, bet ir Antanas Ramonas (jo gimtosios sodybos vietoje artimųjų ir Veiviržėnų seniūnijos rūpesčiu prieš keletą metų atidengtas paminklinis akmuo), Butkų Juzė, Salys Šemerys-Šmerauskas.

Vienų vardai įamžinti ir prisimenami, kitų  veikla ir darbai dar laukia išsamesnių tyrimų, įamžinimo ir atminimo ženklų.

Vienas  svarbiausių ir prasmingiausių įvairių tautų šviesuolių atminčiai ir, žinoma, tolimesniems tyrimams skirtas paminklas – per pastarąjį dešimtmetį išleisti Mažosios Lietuvos enciklopedijos keturi tomai.

Esame dėkingi Vilniaus universiteto profesoriui knygotyrininkui Domui Kaunui, istorikei dr. Silvai Pocytei, Klaipėdos universiteto profesorei Daliai Kiseliūnaitei ir daugeliui kitų už mūsų krašto surinktus perlus, darniai veriamus į įvairiatautės kultūros, per kurią tapo išaukštinta ir lietuvių kalba, lietuvių kultūra ir Lietuvos valstybė, vėrinį.

Tuometinėje Telšių apskrityje XIX a. pabaigoje buvo du svarbiausi knygnešių takai – ties Kretinga bei Palanga ir Gargždų valsčiuje ties Gudiškės dvaru. Tikimės ir toliau pažinti savo krašto kultūros klodus, kurio svarbiausioji gija yra kalbos turtai.

Protų mūšio programą papuošė šišionietiškos dainos, šokiai ir žaidimai, kuriuos, kaip visada, išmoningai pravedė kultūros namų vadovė Virgina Asnauskienė, o Mažosios Lietuvos surinkimų tradiciją demonstravo Priekulės laisvės kovų ir tremties muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė.

Visi buvo labai dėkingi Drevernos kultūros namų darbuotojai Aldonai Stasiukėnienei už pamarišką tikro skonio žuvienę (stintienę) ir Klaipėdos rajono savivaldybei – už puikų tortą su Lietuvių kalbos dienų emblema.

Svečiai iš Kretingos rajono ir Palangos taip pat įteikė atminimo dovanų Klaipėdos rajono kolegoms, džiaugėsi bendryste ir vieni kitiems žadėjo kitąmet susitikti Palangoje.   

Visoje Lietuvoje, taip pat ir mūsų savivaldybėje tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-oios vyksta įvairūs Lietuvių kalbos dienoms skirti renginiai.

Kitąmet – galbūt protų mūšį pakeis žygis knygnešių, kalbininkų, spaustuvininkų, kalbininkų keliais, takais ir atmintinomis vietomis.

Kad ir į kiek kalbos klaustukų būtų atsakyta, vis tiek jų liks, − kas, kaip ir kodėl vienu ar kitu laikotarpiu taip ar kitaip kūrė, rašė, kalbėjo, aukojosi, vedė kitus paskui save ir atvedė į laisvą ir nepriklausomą, štai jau šimtmetį paminėjusią mūsų Valstybės nepriklausomybę! O kur nueisime toliau?

Nepasiduokime pesimizmui, kad mūsų  kalba skursta, nyksta ir prastėja. Įrodykime, kad ji mums rūpi – savita, taisyklinga ir turtinga – Nacionalinio diktanto konkurse kovo 2 d. 11 val., kurį mūsų Savivaldybėje galima rašyti visuose J. Lankučio bibliotekos filialuose.

Visada laukiame idėjų ir pasiūlymų dėl lietuvių kalbai skirtų renginių ir iš visuomenės, − ypač jaunosios kartos, − el. paštu [email protected].

Daugiau nuotraukų čia. 

Daiva Beliokaitė