Lietuvinant iš ukrainiečių kalbos paprastai išsaugomi fonetiniai ypatumai, tačiau istorija lėmė, jog stambesnių geografinių objektų vietovardžiai į lietuvių kalbą atėjo per rusėnų kalbą XIV a. ar anksčiau dar nesant tam tikrų dabartinei ukrainiečių kalbai būdingų fonetinių ypatumų ir įsitvirtino kitokiomis formomis. Todėl dabar dažnai minimų Ukrainos miestų pavadinimai – Kyjivas (Kijevas), Lvivas (Lvovas), Charkivas (Charkovas) ‒ galimi vartoti abiem formomis – transkribuota ir tradicine. Valstybių sostinių pavadinimai patvirtinti Kalbos komisijos 54-uoju nutarimu, paskutinę jo redakciją žr. Aktualiausios temos/ Svetimvardžiai/ Sostinių pavadinimai).

Dėl dabartinės ukrainiečių kalbos ypatumų balsiai o ir e uždarame skiemenyje virsta i, bet atvirame skiemenyje išlieka e. Tas atsispindi linksniuojant: vard. Ки́їв (Kyjiv), kilm. Ки́єва (Kyjevu), naud. Ки́єву (Kijevu), gal. Ки́їв (Kyjiv),  įn. Ки́євом (Kijevom), vietn. (на / у) Ки́єві (Kyjevi), (по) Ки́єву (Kyjevu), Ки́єве (Kyjeve); Львів (Lviv), Льво́ва (Lvova), Льво́ву (Lvovu), Львів (Lviv), Льво́вом (Lvovom), (на / у) Льво́ві (Lvovi / Lvovu), (по) Льво́ву (Lvove) (žr. wiktionary.org). Pagal ukrainiečių kalbos dėsnius Kyjivas, Lvivas, taip pat ir Charkivas būtų neįmanomos formos, tačiau užsienio šalių vietovardžiai dažniausiai adaptuojami iš vardininko formos, pridedant lietuvišką galūnę pagal tam tikras taisykles.

Vietovardis Kijevas iki šiol vartojamas tokiuose pastoviuose žodžių junginiuose kaip Kijevo Rusia, Kijevo grivina, Kijevo Pečorų laura (vienuolynas), kulinarijoje – Kijevo kotletas (šnek. kijevas). Dar plg. kitus užsienio vietovardžius, turinčius tradicines formas lietuvių kalboje: Krokuva, Gardinas, Paryžius, Niujorkas, Čikaga… 

Abejodami dėl kitų Ukrainos miestų pavadinimų pasitikrinkime žodyne „Pasaulio vietovardžiai. Europa“, „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“.

-db-