Kažkodėl nebeskiriame išplėstų pažyminių, einančių po pažymimojo žodžio. Ypač problemų kyla tada, kai pažyminys įsiterpęs tarp kitų sakinio dalių. Štai keletas pavyzdžių iš mano praktikos, − nepadėti kableliai pabraukti:

• Savivaldybės tarybos teisė steigti biudžetines ir kitas įstaigas, išlaikomas iš Savivaldybės biudžeto, yra įtvirtinta LR Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 21 punkte.

Kokias įstaigas? – išlaikomas iš Savivaldybės biudžeto. Šis žodžių junginys ir yra išplėstas pažyminys, kurį privalu skirti iš abiejų pusių.

• Reikia pateikti dokumentus, įrodančius, jog jūrinės faneros elementai yra lygiaverčiai ar net geresni nei plastikiniai, nes, pasak Jūsų, nebijo temperatūrų skirtumų, yra ilgaamžiai ir neslidūs.

Šiame sakinyje pažyminys prisijungęs šalutinį prijungiamojo sakinio dėmenį, kuris jungia dar ir II laipsnio šalutinį dėmenį.  Kokius dokumentus? – įrodančius, kad…

• Vietinė rinkliava skaičiuojama už sodų paskirties objektus, t. y. sodininkų bendrijos nariams priklausančius sodo sklypus su pastatais, naudojamus arba poilsiui ir (arba) sodininkystei, ir (arba) daržininkystei.

Kokius sodo sklypus su pastatais? − naudojamus arba poilsiui ir (arba) sodininkystei, ir (arba) daržininkystei.

• Klaipėdos rajono savivaldybė išsiskyrė savo prekės ženklu, kurį įvertino ir iš užsienio atvykę specialistai, teigę, kad „Atveria horizontus“ – prekės ženklas, pralenkęs laikmetį.

Koks prekės ženklas? − pralenkęs laikmetį (geriau laiką).

Turbūt pastebėjote, kad norint taisyklingai skirti išplėstą pažyminį, einantį po pažymimojo žodžio, svarbu taisyklingai iškelti klausimą. Pasitelkime loginį mąstymą ir skirkime taisyklingai!

-db-