Vytis ir TrispalvėŽodžiai vytis ir trispalvė yra bendriniai daiktavardžiai.
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodomos tokios žodžio vytis reikšmės: 1. raitas pasiuntinys; 2. raitas senovės karžygys; 3. Lietuvos valstybės herbas, vaizduojantis raitą valdovą: Salė papuošta Vyčiù.
Tri̇̀spalvė − trijų spalvų vėliava: Gedimino kalne plevėsuoja Lietuvos tri̇̀spalvė.
Dabartinėje kalboje žodis Vytis dažniausiai vartojamas trečiąja reikšme, būtent kaip vieno iš pagrindinių valstybės simbolių – herbo – pavadinimas. Todėl stilistiniais sumetimais pavadinimas dažniausiai rašomas didžiąja raide, pvz.: Valstybės herbas – baltas Vytis raudoname lauke. Lietuvos valstybės herbas yra Vytis.
Daugiau pavyzdžių galime rasti žr. „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“: Šios sidabrinės monetos iš pradžių buvo kaldinamos iš sidabro skardos gabalėlių, vėliau – iš sidabro vielos. Daugelyje jų Vytis, Gedimino stulpai ir kiti ženklai, kurie ir dabar vaizduojami Lietuvos valstybės monetose; Valstybės vėliava atsirado daug vėliau negu Lietuvos Vytis kaip valstybės herbas; Pirkausi baltą voką pašte, pašto ženklų – tautiniai žemaičių rūbai už litą ir Vytis už 20 ct.; Stalas, sekcija, senstelėjusios egzilinės knygos, plokštelės, jau seniai už stiklų nurimę vyčiai bei trispalvės. „Brangieji! Šiąnakt aš sapnavau Vyčio žirgą, – kalbėjai. – Jo balne sėdėjo ne Vytis – Stalinas.“
Stilistiniais sumetimais didžiąja rašome ir Trispalvė, − teplevėsuoja ji vėjyje, saulėje ir mūsų širdyse ne tik Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją!
-db-
Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai,
[email protected],
Tel. +370 46 21 11 16.
Biudžetinė įstaiga, įstaigos kodas 188773688.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
