Labai dažnai ima ir susipyksta bendraturčiai, nes kiekvienas iš jų nori daugiau nei tas kitas. Dar ir pykdamiesi vienas kitą vadina bendrasavininkais, − lyg vienas kitą pasisavinę. O gal tą dalį, kurios nepasidalijama, būtų galima kam nors paaukoti: Ukrainos kovotojams, stokojantiems seneliams, vaikams ar beglobiams gyvūnams?
Žodis bendrasavininkas yra netaisyklingos darybos. Dūriniai su pirmuoju dėmeniu bendra- sudaromi taip: pirmas dėmuo bendra + antras dėmuo – asmenį reiškiantis daiktavardis su pakeista galūne –is. Tačiau bendrasavininkis, -ė bendrinėje kalboje taip pat neturėtų būti vartojamas, nes yra ydingos reikšmės dūrinys. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, „Bendrinės kalbos žodyne“ teikiamas tik bendraturtis, -ė reikšme „nuosavybės dalininkas“.
„Mokomajame anglų–lietuvių kalbų teisės terminų žodyne“ (Vilnius, 1998) teikiami tokie angl. co-owner atitikmenys: bendraturtis, nuosavybės bendrininkas (p. 53). Teisės aktuose (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kt.) taip pat vartojamas terminas bendraturtis.
Kiti taisyklingi dūrinių su dėmeniu bendra- pavyzdžiai: bendraautoris (ne bendraautorius) bendravykdis (ne bendravykdytojas); bendraieškis (ne bendraieškovis); bendrarengėjis (ne bendraorganizatorius).
Beje, į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“ įtrauktas ir daiktavardis bendrapilietis, kažkada laikytas netaisyklingu.
Bendrapiliečiai, šventes švęskime, bet būkime pasiryžę aukotis ir ginti savo Tėvynę!
-db-