Spalio 20–26 dienomis minima Klimato savaitė, kurios šių metų tema – dešimtmetis nuo Paryžiaus susitarimo priėmimo. Šis susitarimas tapo pasauliniu įsipareigojimu mažinti klimato kaitos poveikį, skatinti tvarią plėtrą ir atsakingą išteklių naudojimą. Klaipėdos rajonas šiuos tikslus įgyvendina nuosekliai – tiek per aplinkosaugines iniciatyvas, tiek per švietimą ir bendruomenių įtraukimą.

Gamtos ištekliai paverčiami tvariais sprendimais

Vienas naujausių ir pažangiausių projektų rajone – Gargždų paviršinių nuotekų valymo įrenginys-tvenkinys, įgyvendintas pagal tarptautinį Interreg Baltijos jūros regiono projektą „WaterMan“. Modernus paviršinių nuotekų valymo įrenginys ne tik surenka ir išvalo kritulių vandenį, bet ir leis jį pakartotinai naudoti  įvairioms reikmėms – laistyti želdinius, drėkinti gatves ar gesinti gaisrus.

Toks sprendimas padeda sutaupyti šimtus kubinių metrų geriamojo vandens ir tampa pavyzdžiu visam regionui, kaip darniai valdyti paviršinius vandenis miesto aplinkoje.

„Gargždų tvenkinys – tai ne tik modernus inžinerinis sprendimas, bet ir mūsų požiūrio į gamtą atspindys. Šis projektas rodo, kad inovacijos ir tvarumas gali eiti greta – išvalytas vanduo tampa naudingu ištekliumi, o ne problema. Tokių pavyzdžių dėka žengiame į priekį kaip atsakingas ir aplinkai draugiškas rajonas“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Šiuo metu Klaipėdos universitetas ir asociacija „Klaipėdos regionas“ rengia ir regioninę pakartotinio vandens naudojimo strategiją, apimsiančią visas septynias regiono savivaldybes. Jos tikslas – ilgalaikiai sprendimai, kaip mažinti potvynių riziką, tausoti geriamąjį vandenį ir efektyviau panaudoti gamtos išteklius.

Aplinkosauginis švietimas – nuo vaikų iki bendruomenių

Šiemet pagal Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo projektų kvietimą sulaukta net 18 paraiškų iš ugdymo įstaigų, bendruomenių ir Gargždų vaikų bei jaunimo laisvalaikio centro.

Įgyvendinant šiuos projektus buvo sodinami medžiai, augalai ir gėlių sodinukai, sutvarkytos apleistos vietos, įrengti suoliukai ir šiukšliadėžės, stebimi jūriniai ereliai, žieduojami jų jaunikliai, gerinamos šių retų paukščių gyvenimo sąlygos. Taip pat vyko susitikimas su gamtininku ir fotografu Mariumi Čepuliu, kurio metu gyventojai buvo skatinami atidžiau pažvelgti į mus supančią gamtą.

Didelio susidomėjimo sulaukė ir meninės veiklos – keliaujanti paroda, imersinio teatro seansas bei spektaklis, skatinantis iš naujo įvertinti žmogaus santykį su vandeniu, kasdienio vartojimo įtaką gamtos ištekliams ir aplinkai.

Tarp aktyviausių aplinkosauginio švietimo pavyzdžių išsiskiria Gargždų „Kranto“ progimnazija, nuo 2008 m. įgyvendinanti Gamtosauginių mokyklų programą. Tai – tarptautinė aplinkosauginio valdymo ir sertifikavimo iniciatyva švietimo įstaigoms, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas praktinei veiklai, patyrimui, bendruomenės įtraukimui ir tvariam sprendimų priėmimui. Šiemet mokyklai jau 18-ąkartą įteikta Žalioji vėliava, simbolizuojanti jos nuoseklų darbą gamtosaugos srityje.

Savivaldybė taip pat kasmet jungiasi prie įvairių nacionalinių akcijų: pavasarį dalyvavo miškasodžio talkoje Šernų girininkijoje, o lapkričio mėnesį ruošiasi prisidėti prie Europos atliekų mažinimo savaitės – gyventojams bus dalinami daugkartiniai maišeliai, kalendoriai, vaikams – edukacinės knygelės apie rūšiavimą.

„Klimato kaita – tai ne vien pasaulinės politikos klausimas, o kasdieniai mūsų pasirinkimai. Džiaugiuosi, kad vis daugiau mūsų bendruomenių, mokyklų ir įstaigų imasi iniciatyvos, sodina medžius, tvarko aplinką, kuria išmanius ir gamtai draugiškus sprendimus. Tvarumas gimsta iš mažų, bet nuoseklių veiksmų, o mes galime būti pavyzdžiu, kaip darniai gyventi su gamta ir vieni kitais“, – sako vicemerė Ligita Liutikienė.

Tvarumas – ir socialinėse iniciatyvose

Klaipėdos rajono savivaldybės požiūris į darną apima ir socialinį tvarumą. Viena tokių iniciatyvų – projektas „Klaipėdos rajonas veža“, suteikiantis galimybę gyventojams nemokamai naudotis pavėžėjimo paslauga. Šis projektas padeda vyresnio amžiaus žmonėms, negalią turintiems asmenims bei socialinę riziką patiriantiems lengviau pasiekti gydymo, socialines ar kitas viešas paslaugas teikiančias įstaigas. Tokia paslauga ne tik mažina socialinę atskirtį, bet ir prisideda prie tvaraus transporto plėtros rajone. Vienu automobiliu gauti reikalingas paslaugas gali vykti ne vienas rajono gyventojas, o tai mažina ir išmetamų dujų kiekį, kuris tiesiogiai prisideda prie klimato kaitos pokyčių.

Nemokamas kino seansas