2013-05-15

Kalbant apie savivaldybės išlaidas, biudžetą, surenkamas nepakankamas/pakankamas pajamas, rajono plėtrą ir Savivaldybės veiklą dažnai girdima minint strateginį planą. Visuomenei ar rečiau tiesiogiai susiduriantiems su strateginio planavimu dažnai kyla klausimų, kaip strateginis planavimas pritaikomas savivaldybės valdyme, kuo skiriasi strateginis plėtros planas nuo veiklos plano, kokie yra strateginio planavimo pagrindiniai principai bei pan.

Strateginio planavimo tikslas

Riboti resursai (finansiniai, materialiniai, žmogiškieji bei kt.), kurie būtini tenkinti bendruomenės gyventojų poreikius, reikalauja savivaldos institucijai turimus išteklius naudoti efektyviai. Dėl šios priežasties savivaldybėse yra diegiamos strateginio planavimo sistemos, kurių esmė – nustatyti ateinančių laikotarpių tikslus ir būdus bei suplanuoti ir pritraukti išteklius šiems tikslams pasiekti, o tinkamas tikslų pasiekimas vertinamas išmatuojamais rodikliais, kurie turi parodyti, ar strateginių planų vykdytojai pasiekia planuojamą rezultatą.

Visą procesą supaprastintai galima apibūdinti taip: atliekama išorinės ir vidinės institucijos veiklos analizė ir įvertinama esama situacija (ekonominiai, politiniai, technologiniai, demografiniai ir kiti išorės aplinkos ar vidiniai veiksniai) ir, atsižvelgiant į surinktą informaciją, formuluojami ateities tikslai ir jų pasiekimui būtinos priemonės – darbai, kurie detaliai išvardijami ir aprašomi.

Taikant strateginio planavimo principus ne tik svarbu nustatyti aiškiai identifikuojamus tikslus, suplanuoti jų pasiekimui būtinus darbus (priemones), paskirti būtinas lėšas, bet ir pasiekti konkrečius, išmatuojamus rezultatus. Tokia supaprastintai aprašyta tvarka taikoma rengiant tiek savivaldybės plėtros strateginius planus, tiek savivaldybės trimečius veiklos planus.

Strateginio planavimo sistemos diegimas Lietuvos savivaldybėse ir Klaipėdos rajono savivaldybėje

Požiūris Lietuvoje į strateginį planavimą ir apskritai į planavimą viešojo valdymo institucijose ir vietos savivaldoje kito. Ekonomikos, ūkio, plėtros ir kitų sričių strateginio planavimo principų, taikytų sovietinėje Lietuvoje, buvo atsisakyta atgavus nepriklausomybę, nes planavimas asocijavosi su buvusiu režimu, iš kurio buvo išsivaduota. Kurį laiką Lietuvoje nuoseklaus, sistemingo planavimo principų taikymas viešajame sektoriuje, tarp jų ir savivaldybėse, buvo pamirštas, nes buvo tikimasi, kad laisvoji rinka sureguliuos visas gyvenimo sritis. Didžiausi pokyčiai strateginio planavimo srityje sietini su 2002 m., kai buvo patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija, kuria remiantis buvo priimta Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikė strategija, Nacionalinės darnaus vystymosi strategija, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas ir kiti ilgalaikiai strateginio planavimo dokumentai.

Lietuvos siekis integruotis į NATO ir Europos Sąjungą taip pat lėmė strateginio planavimo principų kompleksišką taikymą įvairiose veiklos srityse, kai buvo patvirtintas Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentas, kuriame buvo išdėstyti ES struktūrinių fondų ir Lietuvos veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai (Europos Sąjungos paramos skirstymo taisyklės numatė, kad lėšos turi būti skirstomos pagal iš anksto patvirtintas paramos panaudojimo kryptis, kad būtų pasiekta pažanga bei pragyvenimas priartėtų prie Europos Sąjungos šalių lygio).

Šiuo metu galiojanti Klaipėdos rajono savivaldybės strateginio planavimo sistema buvo įdiegta 2006 m. Strateginio planavimo tvarka buvo rengiama vadovaujantis ilgalaikiais Lietuvoje galiojančiais planavimo dokumentais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta strateginio planavimo metodika.

Būtina paminėti, jog Klaipėdos rajono savivaldybė viena iš pirmųjų tarp rajono savivaldybių Lietuvoje 2004 m. pasitvirtino plėtros strateginį planą 2004–2012 m., kuris 2011 m. buvo atnaujintas ir šiuo metu galioja iki 2020 m. Taip pat šiuo metu atnaujinama strateginio veiklos planavimo sistema, siekiant tobulinti savivaldos valdymo procesus bei priderinti juos prie besikeičiančių valdymo poreikių, esamų ir planuojamų viešojo sektoriaus strateginio planavimo pokyčių.

Pagrindiniai Klaipėdos rajono savivaldybės strateginio planavimo dokumentai

    Pirmasis ir svarbiausias − Klaipėdos rajono plėtros iki 2020 m. strateginis planas (toliau – Plėtros planas), kuris yra vidutinės trukmės dokumentas. Šiame dokumente išdėstyta ilgalaikė Klaipėdos rajono plėtros vizija („Klaipėdos rajonas – subalansuotas kraštas Vakarų Lietuvoje, kuriame ekonominė nauda neužgožia socialinės, aplinkosauginės ir kultūrinės aplinkos“), rajono plėtros prioritetai, tikslai ir priemonės strategijai įgyvendinti.

Priemonės į Plėtros planą yra įtraukiamos apsvarsčius jų poreikį bei indėlį į rajono plėtrą, o jų vykdymui būtinos lėšos nurodomos tik preliminariai, atsargiai prognozuojant būsimus savivaldybės išteklius Plėtros plano galiojimo laikotarpiu. Dėl šios priežasties (t. y., nesant galimybės skirti konkrečių finansinių išteklių) priemonės, kurių įgyvendinimas pagal Plėtros planą numatytas einamaisiais metais, ne visada yra būtent tais konkrečiais metais įtraukiamos į Veiklos planą. Taip pat daugumos Plėtros plano priemonių įgyvendinimas numatytas per tam tikrą preliminarų laikotarpį, pavyzdžiui, 2013−2020 m., todėl kiekvienos priemonės planuojamą įgyvendinimą reikia pasitikrinti Veiklos plane, kuriame darbai konkrečiai planuojami einamiesiems ir ateinantiems 2 metams.

Būtina paminėti, jog kai kurios priemonės į Plėtros planą yra įrašytos tikintis pritraukti finansavimą iš išorės, pavyzdžiui, ES struktūrinių fondų. Jei per Plėtros plano galiojimo laikotarpį neatsiranda galimybių pritraukti išorės finansavimo šių priemonių įgyvendinimui, tai jos įgyvendinimas, persvarsčius esamą poreikį, planuojamas kitame laikotarpyje.

    Kitas vienas pagrindinių strateginio planavimo dokumentų yra Klaipėdos rajono savivaldybės strateginis veiklos planas (toliau – Veiklos planas). Jis yra trumpos trukmės planavimo dokumentas (rengiamas trejiems metams). Šiame dokumente numatomi Klaipėdos rajono savivaldybės, kaip institucijos, trimečiai strateginiai veiklos tikslai, suformuluota savivaldybės, kaip institucijos, misija („Sėkmingas vietos savivaldos teisės ir principų įgyvendinimas Klaipėdos rajone kvalifikuotai, kompetentingai ir atsakingai tvarkant viešuosius reikalus, siekiant kuo geriau patenkinti rajono gyventojų poreikius“). Taigi Veiklos planas yra dokumentas, skirtas konkrečiai įgyvendinti Plėtros plane numatytoms priemonėms.

Strateginis veiklos planas yra sudarytas iš programų, kurių įgyvendinimu kryptingai siekiama atitinkamų rezultatų atskirose srityse (pavyzdžiui, švietimo, sveikatos, socialinės paramos ir kt.). Tuo tikslu Veiklos plano programose suplanuojami konkretūs darbai – priemonės bei lėšos, atsižvelgiant į planuojamas gauti pajamas ar kitas lėšas per ateinančius trejus metus. Veiklos plano lentelėse taip pat yra parodomi praėjusiais finansiniais metais priemonių įgyvendinimui skirti asignavimui.

Pagrindiniai šių dokumentų skirtumai:

    Dokumentų galiojimo laikotarpis: Plėtros plane numatytos priemonės − darbai, kurių įgyvendinimas suplanuotas iki 2020 m. Veiklos plane yra įrašomi darbai, kuriuos planuojama atlikti ar pradėti vykdyti per ateinančius trejus metus, atsižvelgiant į konkrečius turimus išteklius. Veiklos planas yra rengiamas/atnaujinamas kasmet.

    Detalumas: Plėtros plane yra suplanuotos gana plačios apimties ir dažniausiai gana didelių investicijų reikalaujančios priemonės, kurių įgyvendinimas prisidėtų siekiant rajono plėtros ilgamečių strateginių tikslų, t. y., paskatintų rajono plėtrą. Veiklos plane yra numatytos (1) išsmulkintos, detalios priemonės, kurių vykdymui konkrečiu laikotarpiu skiriamos turimos lėšos, paskiriami konkretūs atsakingi vykdytojai, bei vadinamosios (2) „nuolatinės“ ar tęstinės priemonės – Savivaldybės einamosios veiklos, deleguotų ar savarankiškų funkcijų vykdymo užtikrinimas (pavyzdžiui, įstaigų išlaikymas, žaliųjų plotų priežiūra ir kt.).

Strateginiame planavime svarbiausia – rezultatas

Įgyvendinant Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintus plėtros ir veiklos planus svarbu yra ne tik įvykdyti numatytas priemones, tačiau ir pasiekti konkretų, aiškiai pamatuojamą rezultatą, t. y., strateginio planavimo principai savivaldybėje diegiami tam, kad vykdant veiklą būtų galima orientuotis ne į procesą (nenukrypstant nuo plano vykdyti suplanuotą veiklą, iki biudžetinių metų pabaigos panaudoti visus skirtus išteklius), bet į rezultatus (tinkamai ir laiku įvykdyti suplanuotą veiklą, tikslingai ir efektyviai panaudoti skirtus resursus ir pasiekti konkrečius rezultatus, aiškiai pamatuojamus atitinkamais rodikliais). Dėl šios priežasties neatskiriama strateginio planavimo sistemos dalis yra strateginių planų įgyvendinimo priežiūros sistemos sukūrimas bei stebėsenos vykdymas.

Veiklos plano ir biudžeto sąsaja

Klaipėdos rajono savivaldybė nuo 2007 metų rengia programinį biudžetą, kurio esmė – finansiniai ištekliai paskirstomi ne organizaciniams vienetams, bet atsižvelgiant į Veiklos plano programose, kurios sudaromos nustatytiems strateginiams tikslams pasiekti, suformuluotus tikslus ir uždavinius. Paprastai tariant savivaldybės biudžetas nustatyta tvarka rengiamas pagal parengtas Veiklos plano programas, todėl jis ir vadinamas programiniu.

Strateginio planavimo nauda savivaldybės valdymui

Strateginio planavimo principų taikymas leidžia vadovybei: 1) organizuoti Savivaldybę kaip sistemą, 2) efektyviau vadovauti organizacijai bei greičiau priimti sprendimus, atsižvelgiant į aiškiai suformuluotus tikslus, konkrečiai apibrėžtus kriterijus ir prioritetus, 3) optimaliau paskirstyti išteklius (finansinius, žmogiškuosius bei kt.), 4) įtraukti darbuotojus į planavimo procesą, o strateginių planų įgyvendinimą panaudoti kaip darbuotojų veiklos vertinimo priemonę, 5) strateginio planavimo sudėtinė dalis – organizacijos išorinės ir vidinės aplinkos analizė – leidžia greičiau identifikuoti ir reaguoti į kylančias organizacijos grėsmes bei atsirandančias galimybes.

Klaipėdos rajono savivaldybėje šiuo metu skiriama nemažai dėmesio strateginio planavimo ir valdymo gerinimui, pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama rengiami/atnaujinami strateginio planavimo dokumentai, sistemos, diegiamos IT priemonės, nuolat keliama darbuotojų, atsakingų už strateginį planavimą, kvalifikacija. 2012 m. pradžioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programą, kurios pagrindinis tikslas – „užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančios viešosios politikos nustatymą, formavimą ir efektyvų įgyvendinimą: didinti viešojo valdymo procesų atvirumą ir skatinti visuomenę aktyviai juose dalyvauti, teikti geros kokybės administracines ir viešąsias paslaugas, stiprinti strateginio mąstymo gebėjimus viešojo valdymo institucijose ir gerinti jų veiklos valdymą“, − tai rodo, jog ir ateityje strateginio planavimo principų taikymui vietos savivaldoje bus skiriama ne mažiau dėmesio nei lyg šiol.

Su šiuo metu galiojančiais Klaipėdos rajono savivaldybės strateginio planavimo dokumentais ir jų vykdymu galima susipažinti savivaldybės internetinėje svetainėje www.klaipedos-r.lt, skiltyje „Strateginis planavimas“.

Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė ir vyriausiasis specialistas, atsakingas už strateginį planavimą, Mindaugas Šatkus.