KLAIPĖDOS REGIONO TURIZMO FORUMAS – KUR TOLIAU?
Kovo 26-27 dienomis Klaipėdos rajonas taps Lietuvos turizmo bendruomenės traukos centru – čia vyks pirmasis visas septynias Klaipėdos regiono savivaldybes vienijantis turizmo forumas.
Tai – išskirtinė proga susiburti turizmo profesionalams, verslo ir politikos atstovams, ir visiems, kuriuos domina regiono turizmo ateitis.
Laikas kalbėti ir atrasti Klaipėdos, Palangos miesto, Kretingos, Skuodo, Šilutės rajonų, Neringos ir, žinoma, forumo šeimininkų – Klaipėdos rajono turizmo potencialą!
Renginio vieta – Priekulės meno ir kultūros centras (Turgaus g. 4, Priekulė).
KOVO 26 D.
Pirmąją forumo dieną dalyviai ne tik analizuos dabartinę turizmo situaciją Klaipėdos regione, bet ir ieškos atsakymų į esminį klausimą: kur toliau? Renginio metu bus aptariamos regioninės turizmo pozicionavimo ir plėtros galimybės, kalbama apie bendradarbiavimo modelius, turizmo potencialą, dalijamasi įžvalgomis apie inovatyvius turizmo sprendimus ir turizmo ateities kryptis. Dalyviai bus kviečiami susipažinti ir pažinti visų septynių savivaldybių ir asociacijos „Klaipėdos regionas“ turizmo naujienas, dalyvauti kontaktų mugėje, kurioje bus sudarytos sąlygos užmegzti bendradarbiavimo ryšius su kitais sektoriaus profesionalais. Vardinius kvietimus į renginį turinčius turizmo sektoriaus atstovus kviesime užsibūti Klaipėdos rajone, nes dar kovo 26 dienos vakarą pakviesime juos į patyriminį vakarą „Susipažink ir pažink. Dreverna – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ (Mokyklos g.1, Dreverna).
KOVO 27 D.
Kovo 27 dieną turizmo sektoriaus atstovus pakviesime į „Patyriminę ekskursiją: architektūra, žmonės ir kraštovaizdžiai. Kur toliau?“. Laukia įsimintina kelionė po Klaipėdos rajono istoriją, kupiną atminimo ženklų, kurie pasakoja apie šio krašto gyventojų kovas, džiaugsmus ir siekius išlaikyti savo kalbą, kultūrą ir identitetą.
INFORMACIJA APIE REGISTRACIJĄ
Informuojame, kad registracija į forumą jau SUSTABDYTA. Kovo 26 d. renginys bus transliuojamas gyvai – Klaipėdos rajono savivaldybės „Facebook“ paskyroje.
Po forumo dalyviai kviečiami į vakarinę ekskursiją po Priekulės miestą – „Senoji Priekulė“. Registracija į šią ekskursiją buvo vykdoma drauge su registracija į forumą.
Renginio vedėjas ir diskusijos moderatorius – Lietuvos keliautojas, televizijos laidų vedėjas, žurnalistas knygų bei filmų autorius MARTYNAS STARKUS.
Šiais metais Dreverna oficialiai paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Visus metus didelis dėmesys yra skiriamas veikloms, kurios stiprina vietos kultūrinį identitetą, partnerystes, kuria naujas ir puoselės jau esamas tradicijas, sutelkia skirtingų kartų ir patirčių žmones, garsina miestelio vardą bei paveldą, leidžia pasitelkti inovatyvias formas.
PROGRAMOJE:
Vakarienės vieta – Mokyklos g. 1, Dreverna.
Kelionė po Klaipėdos rajono istoriją, kupina atminimo ženklų, kurie pasakoja apie šio krašto gyventojų kovas, džiaugsmus ir siekius išlaikyti savo kalbą, kultūrą ir identitetą.
| 10:25–10:55 Lankupių tiltas/
LAIKMEČIO PASIEKIMAI Lankupių tiltas per Minijos upę ne tik jungia du krantus, bet ir liudija apie žmogaus pastangas įveikti gamtos kliūtis. Šis 130 metrų ilgio, metalinis kabamasis tiltas, pastatytas XX a. pradžioje, yra tarsi susitikimo vieta – tarp senosios ir naujosios technologijos, tarp vietinių gyventojų kasdienybės ir to laikmečio inžinerinių pasiekimų. Lietuvoje yra ir kitų kabančių tiltų, tačiau Lankupių tiltas – ilgiausias ir, galbūt, labiausiai įsimintinas. Jo struktūra pasakoja apie laikus, kai Lietuva siekė modernumo, tačiau nenorėjo prarasti savo identiteto. |
| 11:05 – 11:15 Stragnų kopyčia-mauzoliejus/
PRAEITIES IR DABARTIES SANDŪRA Dėl dažnų Minijos upės potvynių vieta parinkta upės kilpoje ant aukšto pakrantės pylimo. Koplyčia-muauzoliejus ant kalvos istorikams užminė ne vieną mįslę. Spėjama, kad ji pastatyta XIX a. – XX a. sandūroje. Vienur rašoma, kad ją savo mirusiai žmonai pastatė masonų ložei priklausęs Bronackis. Manoma, kad moters palaikai buvo palaidoti koplyčios rūsyje – mauzoliejuje, o viršuje buvo įrengta koplyčia pamaldoms. Kituose šaltiniuose minima, kad koplyčią pastatė dvarininkas Mitelštetas. Jis buvęs vienas iš nedaugelio katalikų Priekulėje, o šie čia savo kapinių neturėję. Pokariu koplyčia buvo nusiaubta: palaikai išniekinti o mauzoliejus išplėštas. Nepaisant ypač prastos statinio būklės, Gargždų krašto muziekaus iniciatyva krašto istoriją liudijančią koplyčią atstatyta, o pats objektas pritaikytas kultūros reikmėms ir turistų lankymui. |
| 11:25 – 11:55 Pėžaičiai/
KRAŠTO RAIDA Pėžaičiai, su savo siauruko istorija, liudija apie ekonominę ir kultūrinę šio regiono raidos kryptį. Šis geležinkelis ne tik vežė krovinius, bet ir žmones, jungė kaimus ir miestus, tačiau taip pat liudijo apie grėsmę – pokario laikais šio krašto žmonėms teko susidurti su okupacijų ir iškeltų sienų poveikiu. Kiekvienas geležinkelio pervažos garsas galėjo priminti apie praeitį, kurios nesinorėjo pamiršti, bet ir apie ateitį, kurios tikėtasi. |
| 12:05 – 12:35 Jono Genio malūnas/
VĖJO SPARNAI |
| 12:40 – 13:40 Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia/
MODERNIOSIOS IR RACIONALIOS TENDENCIJOS Vanagų bažnyčia, pastatyta 1909 m. neogotikinio stiliaus, stovi kaip tvirtas liudytojas Mažosios Lietuvos dvasinio gyvenimo. Jos architektūra, kurioje susipina moderniosios ir racionaliosios tendencijos, pasakoja apie laikus, kai lietuvininkų bendruomenė, nepaisydama politinių permainų, siekė išlaikyti savo kultūrinį ir religinių vertybių pagrindą. Bažnyčios ir kapinių kaimynystė – tai tarsi simbolinė vieta, kur gyvenimas ir mirtis susitinka, kur atsispindi vietinių gyventojų kasdienybė, jų tikėjimas ir kova už išlikimą. |
Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai,
[email protected],
Tel. +370 46 21 11 16.
Biudžetinė įstaiga, įstaigos kodas 188773688.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
