Apie lapkritį ir jo šventes

Štai ant nosies ir lapkritis, kažkada senovėje gruodiniu, lapkrėsiu, vėliniu, vėlių mėnesiu vadintas… Šiemet lapkritis atitiks žodžio reikšmę: dar daug lapų turi nukristi. Sako, jei lapai ilgiau užsibūna medžio viršūnėje, o ne ant žemutinių šakų, tai rodo būsiant nelabai rūsčią žiemą. Lapkritis – visų darbų pabaiga, kai tarsi kartu su paskutiniu derliumi iš globotų laukų grįžta protėvių vėlės. Lapkričio pradžioje – net dvi šventės. Lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena, lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena. Abi yra ne darbo dienos, tik lapkričio pirmoji sutampa su sekmadieniu.

Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė popiežius Bonifacas IV VII a. pradžioje. Manyta buvo taip: baigiasi bažnytiniai metai, gal kas liko užmirštas, nepaminėtas maldoje, taigi reikia už visus šventuosius vienu metu pasimelsti. Visų šventųjų šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi.

Popiežius Grigalius IV 998 m. šią šventę tarsi dar papildė lapkričio 2-ąja, skirta visiems mirusiesiems prisiminti. Manoma, kad ši krikščioniška šventė Lietuvoje siejasi su pagrindine lietuvių derliaus švente, kitados buvusia lapkričio pradžioje. Ji vadinta Ilgėmis, o apeigos – sambariais. Jų metu, sako, garbinti pagoniški dievai Žemininkas ir Žemyna, jiems aukota naminių gyvulių pora. Žmonės vaišindavosi ypatingu alumi „ant trejų devynerių“. Vietinės sambarių šventės esmė – padėka žemės dievybėms ir protėvių vėlėms už derlių. Kitados gi manyta, kad mirusiųjų vėlės globoja pasėlius, o rugio grūdas sujungia darbu kartas.

Etnologų yra nustatyta, kad paprotys ant kapo per Vėlines uždegti atminimo žvakeles Lietuvoje ėmė plisti XIX a. antrojoje pusėje. 1880 m. Akmens kaime Varėnos rajone kunigas prie medinės bažnytėlės liepė supilti simbolinį kapą visiems negrįžusiems į gimtinę. Tada prismaigstė jį vaškinių žvakelių, uždegė jas, palaimino. Ir paragino žmones išsinešioti žvakeles ant artimųjų kapų kauburėlių, kad vėlelės neklaidžiotų tamsoje. Labai greitai ši apeiga paplito visoje Lietuvoje.

Lapkričio pirmoji ir antroji – ne darbo dienos

Lapkričio 1 d. Bažnyčia visada skelbė švente, Vėlinės kai kur Europoje yra darbo, kai kur – poilsio diena. Prasidėjus Atgimimui, Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta ne darbo diena. Vėlinės – minėtina švente (tačiau darbo diena) paskelbtos 1990 m. spalio 23 d. Pernai Seimas išbraukė lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną – iš atmintinų dienų sąrašo ir įteisino kaip ne darbo dieną. Lapkričio 2-oji ne darbo diena yra nuo 2020 metų.

Oficialūs pavadinimai – Visų Šventųjų diena, Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena

Iš tikro, kai kas maišosi, klausia: „Tai koks tas tikrasis šventės pavadinimas: „Visi šventieji“ ar kitaip? „Ar žodis „šventųjų“ iš didžiosios ar mažosios?“  Jau pilna reklamų, kviečiančių ir į Helovino, ir į Helouvyno vakarėlius.

Oficialus šventės pavadinimas – Visų Šventųjų diena (žr. švenčių dienų pavadinimus Darbo kodekse). Į Darbo kodeksą įrašytas stilistinis pavadinimo variantas (abu žodžiai pradedami didžiąja raide).

Minėtina, kad laikantis bendrųjų rašybos taisyklių tik pirma šventės pavadinimo raidė būtų didžioji – Visų šventųjų diena. Taigi, galimi rašybos variantai abeji: Visų Šventųjų diena, Visų šventųjų diena. Šią šventę švenčiame lapkričio 1 dieną.

Lapkričio 2 d. senovės lietuvių papročiu minimos Vė̃linės, arba Vėlių diena (vėlė reiškia „mirusiojo sielą“). Oficialiai ji vadinama Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena.

Atsisakykime plastiko kapinėse!

Žymus etnologas Libertas Klimka siūlo atsisakyti plastiko kapinėse. Anot jo, reikia susigrąžinti  gamtiškesnes, dideliais senais medžiais apaugusias kapines, ant kurių rudenį nugula medžių lapai. Juk  mūsų kultūroje medis yra esminis pomirtinio gyvenimo įvaizdis.  Manyta, kad medžiu vėlė keliauja į dausas ir per Vėlines grįžta pas gyvuosius. Senaisiais laikais kapinėse medžių niekas nekirsdavo, nes tikėdavo, kad viskas, kas išauga mirusiųjų teritorijoje, yra mirusiųjų pasaulio dalis, todėl kirsdamas medį, krūmą, žolę ar skindamas gėlės žiedą skriaudi patį mirusįjį. Beje, į kapinių medžius buvo keliami gandralizdžiai ir inkilai paukščiams. Tikėta, kad paukščiai saugo mirusiųjų pasaulį, nes yra tarpininkai tarp Dievo, žmogaus ir mirusiųjų. Tad medžiai buvo svarbi, nedaloma kapinių dalis, niekam netrukdė ir kartu su išskrendančiais paukščiais rudenį užmiegančių medžių spalvotos ašaros.

Helovinas – Vaiduoklių šventė, Šiurpnaktis

Helovino šventės papročiai turi keltiškas šaknis, o žodis ateina iš anglų kalbos (Halloween). Pavadinimas radosi sutraukus ilgesnį šventės pavadinimą All Hallow Even (arba All Saints’ Eve) – Visų šventųjų išvakarės (spalio 31 d.).

Rašomojoje anglų kalboje balsių ilgumas nėra aiškiai išreikštas, svetimžodis adaptuojamas su trumpuoju i – Helovinas (ne Helovynas).

Iš galimų lietuviškų atitikmenų – Vaiduoklių šventė, Šiurpnaktis.

Parengė Daiva Beliokaitė, Klaipėdos rajono savivaldybės vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja)

Privatumo apžvalga

Šioje svetainėje naudojami mūsų ir trečiųjų šalių slapukai. Jūsų sutikimas nereikalingas dėl būtinųjų slapukų, kurie padeda mums valdyti interneto svetainę ir užtikrinti jos apsaugą, naudojimo. Norėdami naudoti privalomuosius, funkcinius ir rinkodaros slapukus, turime gauti jūsų sutikimą. Šiuos slapukus naudojame siekdami tobulinti svetainę, užtikrinti patogesnį naudojimąsi ja bei pasiūlyti jums aktualų turinį ir paslaugas. Juos galite pakeisti skiltyje „Išplėstiniai nustatymai“ arba sutikti su visų slapukų naudojimu paspaudę mygtuką „Leisti visus slapukus“. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos rasite: „Slapukų politika“.

Privalomieji slapukai

Privalomieji slapukai yra reikalingi svetainės veikimui, saugumui ir funkcionalumui bei naršymui joje. Šie slapukai būtini norint pateikti informaciją ir paslaugas jums.

*wp_lang – Svetainės funkcijoms. Galioja sesijos metu.
*wordpress_test_cookie - Šis slapukas naudojamas patikrinti, ar slapukai yra įjungti vartotojų naršyklėje. Galioja sesijos metu.
*wp-settings-1 - Naudojamas tinklapio struktūros personalizavimui pagal vartotoją. Slapukai nesaugo jokios asmeninės informacijos. Galioja 12 mėnesių.
*pll_language - Slapukas naudojamas išsaugoti lankytojo kalbą. Galioja 12 mėnesių.

Funkciniai slapukai

Dėl funkcinių slapukų naudojimo mūsų svetainė gali įsiminti jūsų pasirinkimus, kuriais nustatote tam tikrą svetainės išvaizdą bei veikimą, kad apsilankymas būtų patogus jums.

*wordpress_logged_in_* - WordPress prisijungusio vartotojo slapukas. Galioja sesijos metu.
*moove_gdpr_popup - Slapukas užtikrina, kad Jums davus sutikimą to nereikės daryti pakartotinai kiekvieną kartą Jums besilankant mūsų interneto svetainėje. Slapukas nesaugo jokios asmeninės informacijos. Šis slapukas nėra įjungiamas, iki kol nepateikiat sutikimo. Galioja 12 mėnesių.
*NG_TRANSLATE_LANG_KEY - Šis slapukas naudojamas lankytojų kalbos pasirinkimams saugoti.

Rinkodaros slapukai

Rinkodaros slapukai – (dar vadinami tiksliniais arba reklaminiais slapukais) yra naudojami siekiant pateikti turinį, pagrįstą svetainės lankytojo elgesio bruožais.

*_gid - Šį slapuką įdiegė „Google Analytics“. Slapukas naudojamas saugoti informaciją apie tai, kaip lankytojai naudojasi svetaine, ir padeda sukurti analizės ataskaitą apie tai, kaip veikia svetainė. Surinkti duomenys apima lankytojų skaičių, šaltinį, iš kurio jie atvyko, ir anonimiškai aplankytus puslapius.
*_ga  - Šį slapuką įdiegė „Google Analytics“. Slapukas naudojamas norint apskaičiuoti lankytojo seanso, kampanijos duomenis ir stebėti svetainės naudojimą svetainės analizės ataskaitai. Slapukai saugo informaciją anonimiškai ir priskiria atsitiktinai sugeneruotą skaičių unikaliems lankytojams identifikuot

Veiklos sritys