Apie 70 proc. dienų su perkūnija būna nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Pavasarį perkūnijos dažnesnės rytinėje Lietuvos dalyje, o rudenį – vakarinėje. Pajūrio regione jų beveik kasmet pasitaiko ir žiemą. Primename, kaip elgtis perkūnijos metu.
Jei esi lauke:
- jei esi atviroje vietoje, atsitūpk (geriau dauboje), suglausk kojas ir nusiimk nuo savęs metalinius daiktus. Ant žemės negulk;
- ieškok priedangos tvirtą stogą turinčiose transporto priemonėse arba pastatuose;
- nelaikyk rankoje ilgų ar metalinių daiktų, tokių kaip lazda, skėtis, meškerė ir t. t.;
- nestovėk arti metalinių konstrukcijų, elektros stulpų, vielinių tvorų ir t. t.;
- nejok ant arklio, nevažiuok dviračiu arba atvira transporto priemone;
- jei važiuoji mašina, sulėtink greitį ar sustok kuo toliau nuo aukštų medžių ir elektros linijų, neliesk metalinių mašinos dalių;
- jeigu maudaisi, nedelsdamas lipk iš vandens ir ieškok pastogės. Būtina pasitraukti nuo vandens šaltinio;
- jeigu esi valtyje ir nėra galimybės išlipti, slėpkis po tiltu, aukštu statiniu. Būtina išmesti inkarą;
- nestovėk prie ąžuolo, tuopos, guobos, eglės, nes į juos trenkia dažniausiai. Europoje retai trenkia į klevus, beržus, akacijas.
Jei esi patalpoje:
- stovėk kuo toliau nuo langų, elektros prietaisų, vamzdžių ir kitų metalinių daiktų;
- nekalbėk telefonu;
- atjunk lauko anteną ir radijo bei televizoriaus elektros laidus. Išjunk kompiuterio modemus ir maitinimo šaltinius;
- pasitrauk nuo elektros prietaisų;
- nesišukuok plaukų;
- neglostyk kačių, šunų ir t. t.;
- kaime nereikia būti arti krosnių, dūmtraukių (būtina uždaryti sklendes).
Perkūnija susidaro esant labai dideliam atmosferos nepastovumui, kai oro temperatūra, kylant aukštyn, labai staigiai krinta – maždaug po 10°C kiekvienam aukščio kilometrui, tuo pačiu metu oras yra prisotintas drėgmės ir pakankamai įšilęs apatiniame atmosferos sluoksnyje. Dėl Saulės, atmosferos fronto ar nevienodo vietovės įšilimo (sausuma-vanduo, kalnai-lygumos ir t. t.) šiltas, drėgnas oras kyla aukštyn ir veržiasi pro šaltąjį. Susidaro oro srovės, o šilumos energija, susikaupusi ore ir vandens garuose, virsta vėjo bei elektros energija.
Žaibas – tai elektros išlydis. Jis susidaro tada, kai dviejų elektros krūvių skirtumas padidėja tiek, kad pramušamas izoliacinis oro sluoksnis.
Žaibas gali pakenkti gyvybei: užmušti ir sužaloti žmones bei gyvūnus. Žaibai sukelia daugybę gaisrų.
Žaibai niekada netrenkia tiesia linija. Jie pasirenka kelią, kur yra daug laidžių elektrai dalelyčių: tai gali būti drėgni drabužiai, dūmai.
Žaibas dažnai trenkia į tą pačią vietą dėl tam tikros grunto sudėties arba kai gruntiniai vandenys yra labai arti žemės paviršiaus.
