Interviu su apklausos projekto vadovu sociologu prof. Gediminu Merkiu

Kokiu tikslu vykdoma apklausa, kokia nauda rajonui, gyventojams?

Šalyje 60 savivaldybių. Malonu konstatuoti, kad Klaipėdos rajono savivaldybė pagal daugelį rodiklių nuolat pirmauja šalyje. Apie tai liudija Laisvos rinkos instituto skelbiami savivaldybių „laisvės“ ir sėkmingumo reitingai, kiti objektyvūs rodikliai, taip pat socialinės apklausos. Visgi užmigti ant laurų nevalia. Viešųjų paslaugų standartai ES ir Lietuvoje kyla, o biudžetas, taip pat valstybės ir savivaldybių galimybės nėra beribės. Didelis iššūkis, kaip už racionalias sąnaudas laiduoti gyventojams viešųjų apsaugų kokybę. Problema ta, kad Lietuvos savivaldybės mažai teturi lėšų, kuriomis gali disponuoti laisvai. Patarlė sako: „kur siaura, ten ir plyšta“. Vietos lyderiams šiuo požiūriu tenka nemažai rūpesčių ir atsakomybės.

Būtent masinės gyventojų socialinės apklausos padeda sužinoti, kur ir kokių konkrečių viešųjų paslaugų kokybė sušlubavo, kur stokojama paslaugų prieinamumo gyventojams. Viešosios paslaugos, jų kokybė yra susietos su konkrečia vietove. Vienur problema yra geriamojo vandens kokybė, kelių būklė, kitur pasigendama gero vietinio susisiekimo, ikimokyklinio ugdymo paslaugų ar pan. Kiekviena vietovė, seniūnija turi savo problemų profilį. Jūsų rajono vietovės pagal savo tapatybę  labai kontrastingos.  Dalis gyvena „kaimiškai“, kitos vietovės yra tapusios gerovės juosta ir miegamąja zona aplink vienintelį šalies uostamiestį. Dar kitos de facto turi kurortinę tapatybę. Savivaldybės lyderiams ir specialistams yra didelis galvosūkis, kaip pasiekti, kad nebūtų diskriminuojama nei viena vietovė.  

Apibendrinti apklausos duomenys padės ir šiaip jau gerai besitvarkančiai rajono valdžiai veikti dar taikliau, tikslingiau.

Keletas žodžių apie tai, kokią sociologinę metodiką taikote?

Reguliariai atlikti gyventojų apklausas, nustatinėti pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis indeksą rekomenduoja dar 2009 m. išėjęs LR vidaus reikalų ministro įsakymas. Tą rekomendaciją ir padedame savivaldybėms vykdyti. Geriau, kai pasitenkinimo ar nepasitenkinimo paslaugomis įvertinimo funkciją atlieka nepriklausomi tyrėjai.

Ties metodikos tobulinimu man ir mano mokslinei grupei tenka darbuotis 20 metų. Metodika pristatyta tarptautiniuose mokslo kongresuose, recenzuojamuose mokslo žurnaluose. Tyrimas atliktas dešimtyse šalies savivaldybių. Kai kurios iš jų jau dešimtmečiais užsako apklausą du kartus per kadenciją. Beje, šiuo metu pagal identišką klausimyną kartojame mūsų dar 2018 m. atliktą Klaipėdos rajono gyventojų apklausą. Pamatysime visi, koks pokytis įvyko. Elektroninį klausimyną galima rasti ČIA. Vyresniems gyventojams platiname tradicinį spausdintinį klausimyną.

Kaip sekasi sociologinis projektas mūsų rajone? Ar gyventojai aktyvūs?

Pataikėte į dešimtuką.  Maloniai nustebino gausiai grįžtančių elektroninių anketų srautas.  Be kita ko, tai jau dabar rodo bent kelis pozityvius dalykus: vietovė turi aukštą kultūrinį kapitalą, pasižymi skaitmeniniu raštingumu, gyventojai pilietiški. Aš asmeniškai sulaukiau gyventojų padėkos skambučių, taip pat pasiūlymų tobulinti sociologinių klausimų formuluotes ir netgi kritikos. Naudodamasis proga, norėčiau už tai kuo nuoširdžiausiai visiems padėkoti.

Apklausos projektas visumoje sudėtingas. Numatyta didelė apklausos imtis − ne mažiau kaip 1 tūkst. apklaustųjų. Taip yra todėl, kad nenorime matuoti „vidutinės palatos ligonių temperatūros“. Diagnostiniai sprendimai bus daromi ne tik visos savivaldybės, bet ir pavienės seniūnijos atžvilgiu. Vadinasi, ir iš mažytės seniūnijos turi ateiti bent 50 atsakymų.

Dalis žmonių viešaisiais reikalais vis mažiau tesidomi, dalyvavimas socialinėse apklausose jiems mažai prasmingas. Nesužadina net labai gyvenimiška apklausos tematika, susijusi su jų pačių ir jų artimųjų gyvenimo kokybe. Visose masinėse apklausose stebime reiškinį − apklausų kratosi jaunesni, menkiau išsilavinę vyrai. Sociologams iššūkis, kaip subalansuoti apklausos imtį, pasiekti jos kokybės? Dėkodamas jau dalyvavusiems, norėčiau pakviesti gyventojus pildyti elektroninį klausimyną. Jei per seniūnijos, kaimynystės tinklus ar pan. Jums bus įteiktas spausdintinis klausimynas, prašytume jį kruopščiai užpildyti. Mūsų sociologinis projektas jau eina link pabaigos. Rezultatai bus pristatomi viešai, pakviesime dalyvauti.