Kai kuriems šalies ūkiams dėl lietingų orų ir įmirkusios dirvos šiemet nepavyko ištuštinti srutų talpyklų ir patręšti laukų iki teisės aktais nustatyto termino pabaigos – lapkričio 15 d.  Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos pavedė savivaldybių ekstremalių situacijų centrams srutų išpylimo į laukus poreikį vertinti individualiai kiekvienam ūkiui. Klaipėdos rajone ši išimtis pritaikyta trims ūkiams.

Kadangi lietus užsitęsė ir iškrito didelis kritulių kiekis, dėl tręšimo mėšlu ir srutomis termino pratęsimo kreipėsi ir Klaipėdos rajono ūkininkai. Dalyje rajono žemė buvo įmirkusi, vietomis net užtvindyta, ūkininkai ne tik, kad negalėjo įvažiuoti į laukus, bet ir, vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, negalėjo leisti mėšlo ir srutų ant įmirkusios žemės.

Savivaldybės atstovai aplankė ūkius ir įvertino padėtį. Nustatyta, kad kai kurie ūkiai įsirengė ar įsigijo papildomas talpyklas, o kiti spėjo srutas išsivežti per leistiną terminą, tad atsilaisvino talpos ir iki kito leistino termino (pavasario trešimo kovo 20 d.) galimai sutalpins jas. Tačiau yra ir tokių, kurie srutas turi išvežti nedelsiant.

Todėl Klaipėdos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras priėmė sprendimą trims ūkininkams, kurių srutų talpyklose kyla grėsmė persipildymui ir jų patekimui į aplinką, leisti paskleisti srutas jiems priklausančiose daugiametėse pievose vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos parengtomis rekomendacijomis.

Šalpėnų kaime gyvenančiam ūkininkui leista į laukus išvežti ir išlaistyti 35 m3 srutų kiekį, Vainotiškės kaime gyvenančiam –  100 m3, o Endriejavo miestelio gyventojui – 150 m3 srutų kiekį.

Ūkininkai įpareigoti prieš vieną dieną, bet ne vėliau kaip prieš vieną valandą iki srutų išvežimo, informuoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekciją apie planuojamą srutų išvežimą, nurodant kokį kiekį ir į kokį lauką planuojama išvežti.