Valstybinės kalbos įstatymo 17 ir 23 straipsniuose nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba, kad visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi. Kontroliuojant šių teisinių reikalavimų laikymąsi iškyla problemų, nes viešojo užrašo samprata praktikoje buvo įvairiai interpretuojama, joje trūko teisinio aiškumo.

Valstybinė kalbos inspekcija kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kad būtų paaiškintas viešojo užrašo termino turinys. Balandžio 9 d. Kalbos komisijos posėdyje priimtas nutarimas Nr. N-1 (182) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. N-5 (136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“ pakeitimo“. Jame nurodoma, kad viešaisiais užrašais laikoma rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti.