Brūkšnys – skiria, o brūkšnelis – (pri)jungia

Kiek svarbių datų šiemet – ne tik 100-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos metinės, o Gargždų miesto – 770-osios, bet štai – ir 1863–1864 metų sukilimo 160-osios metinės. Šiemet minime ir kunigo, poeto ir nuostabių prisiminimų autoriaus, Gargždų miesto garbės piliečio Mykolo Vaitkaus 140-ąsias gimimo ir 50-ąsias mirties metines.

Belieka nesupainioti ne tik skaičių, bet ir brūkšnių su brūkšneliais, nes jie – skirtingi ženklai. Iš esmės ilgas brūkšnys – tai skyrybos ženklas (tarp sakinio dalių jis rašomas su tarpeliais tarp žodžių), o brūkšnelis – rašybos, rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą (lopšelis-darželis, paskaita-koncertas); brūkšneliu jungiamos ir dvi asmens pavardės, pvz.: Jonaitė-Kazlauskienė, Oleka-Žilinskas, taip pat pavardė ir slapyvardis, pvz.: Mykolaitis-Putinas, Lazdynų Pelėda-Pšibiliauskienė, Jonas Žemaitis-Vytautas. Brūkšnelis rašomas ir po arabiškų skaitmenų prieš kelintinių skaitvardžių galūnę ir prieš antrąjį sudurtinio žodžio dėmenį, pvz.: 1-as, 3-ias, 4-as, 1-asis, 1-oji, 2-asis, 1980-ieji; 50-metis, 60-tūkstantasis lankytojas. Tarp žodžių, jungiamų brūkšneliu, ar tarp skaičiaus ir galūnės tarpelio nededame. Tarpelių nereikia ir tada, kai brūkšnys (ne brūkšnelis) rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas (pvz.: Traukinys Vilnius–Kaunas išvyks laiku. Lankytojai priimami 12.30–16.30 valandomis. Bibliotekoje lankausi 2–4 kartus per savaitę), nusakant dvišalius santykius (pvz.: pirkimo–pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo–priėmimo aktas).

-db-

Paskutinis atnaujinimas: 2023-01-23 04:44:18

Veiklos sritys