Jau jau jau – pasidalysiu ir aš kokia „genelia“ feisbuko tyruose sklandančia „įžvalga“, − ir vėl su klaidom!
Tikras draugas, tai tas kuriam pasakius paslaptį nereikia pridurti − „Tik niekam nesakyk“.
Atskirti veiksnį nuo tarinio kableliu – viena didžiausių skyrybos nesąmonių. Pasirenkamosios skyrybos taisyklės sako, kad galimas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą, bet galima ir niekaip neskirti, − taigi pirmoji sakinio dalis taisytina taip: Tikras draugas (–) tai tas…
Sakinys – sudėtinis prijungiamasis, − taigi šalutinį nuo pagrindinio skirti būtina: koks tas? …tas, kuriam…
Ir pabaigos dėmenį, jei jį užrašome tiesiogine kalba, turėtume skirti ne brūkšniu, o dvitaškiu: …nereikia pridurti: „Tik niekam nesakyk“.
Visas ištaisytas sakinukas atrodytų taip:
Tikras draugas (−) tai tas, kuriam pasakius paslaptį nereikia pridurti: „Tik niekam nesakyk“.
Ar šiame sakinyje nėra dviprasmybės – palieku spręsti patiems, − tai jau stiliaus (gal ir logikos) dalykas.
Ir pabaigoje moralas: nelabai tikėkit tom klaiduotom „psichologinėm įžvalgom“, − nes kas gi jas kuria? Kas nemoka skyrybos? Vadinasi, logiškai nemąsto!
-db-