Vis kyla klausimų dėl vyriškosios ir moteriškosios giminės vartojimo dokumentuose. Chmmm, − na, nenuostabu, juk pasaulis globalėja, vienodėja, kai kas sako, kad lytį šiais laikais turėtų būti galima rinktis jau gana laisvai…

Dokumentuose – griežčiau.

1. Kai šalia moters vardo ar pavardės nurodomos jos pareigos, profesija, rangas, titulas, mokslo laipsnis ir t. t., vartotina moteriškoji, o ne vyriškoji giminė: Inspekcijos direktorė vardė Pavardienė dalyvavo susirinkime; Protokolą surašė posėdžio sekretorė Vardytė Pavardytė…

2. Vyriškoji giminė vartojama, kai kalbama apibendrintai ir neminimi vardai, pavardės: Instituto direktorius renkamas iš mokslininkų viešo konkurso būdu; Vedėjas turi du pavaduotojus (nors vienas iš jų gali būti moteris).

3. Moteriškosios giminės daiktavardžiai netinka pareigų, profesijų, teisinio statuso, rangų, mokslo laipsnių, pedagoginių vardų ir kt. oficialiems pavadinimams reikšti, kai kalbama apie moteris: Skyriaus vedėjo pavaduotoja Vardė Pavardžiūtė eina skyriaus vedėjo (ne vedėjos) pareigas, bet  Vardė Pavardžiūtė yra skyriaus vedėja; Vardintei Pavardonienei suteiktas profesoriaus (ne profesorės) pedagoginis vardas, bet Profesorė Vardintė Pavardonienė.

4. Vyriškoji giminė apibendrina pareigas ir tada, kai kalbama apie vadovę moterį. Turi būti: direktoriaus pavaduotojas, ne direktorės pavaduotojas; ministro patarėjas, ne ministrės patarėjas ir pan.  

5. Vyriškosios giminės daiktavardžiai neteiktini, kai juos, sakinyje einančius vardine tarinio dalimi arba priedėliu, reikia derinti su kitu moteriškosios giminės daiktavardžiu: Likvidacinė komisija būna ieškovė (ne ieškovas) ir atsakovė (ne atsakovas) teisme; Privatizavimo agentūra gali būti atskiros savivaldybės atstovė (ne atstovas).

6. Giminė nederinama, kai vyriškosios giminės daiktavardis vartojamas apibendrintai: Kultūros ministerija atlieka registro tvarkytojo funkcijas. 

-db-