2025 metai

Klaipėdos rajono savivaldybės Vytauto Majoro tautodailininko premijos 2025 m. laureatė – tautodailininkė tekstilininkė VALENTINA KAUBRIENĖ, gyvenanti ir kurianti Gargžduose.

Premija įteikta už tautodailės tekstilės darbus.

Svarbiausias tautodailininkės kūrybos bruožas – išskirtinis autentiškumas. Ji gilina lietuviškų tradicinių raštų, ženklų ir tekstilės technologijų pažinimą ir juos interpretuoja savitu, tačiau tradicijos esmės neišduodančiu būdu. Kiekvienas jos darbas – nuo siuvinėtų kompozicijų iki skiautinių miniatiūrų – kuriamas rankomis, naudojant paveldėtas technikas ir jų autentiškas variacijas. Kūryboje jaučiama gili pagarba tautiniam paveldui, darbai išsiskiria kruopštumu, simboline prasme ir tikrumu.

2024 metai

Klaipėdos rajono savivaldybės Vytauto Majoro tautodailininko premijos 2024 m. laureatas – tautodailininkas, medžio meistras, kryždirbys SAULIUS RUMBUTIS, gyvenantis ir kuriantis Gargžduose.

Premija įteikta už drožybos, kryždirbystės, baldų gamybos darbus.

Meistro darbai puošia miesto viešąsias erdves, Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje – meistro gaminti klauptai, žvakidės, stovai. Saulius Rumbutis puoselėja Žemaitijos, Mažosios Lietuvos medžio tautodailės tradicijas, dalyvauja Lietuvos ir užsienio parodose, rengia personalines parodas.

Itin didelio susidomėjimo sulaukė paskutinė darbų kryptis – krikštai. Tai primiršta, bet labai svarbi Mažosios Lietuvos, dalies Žemaitijos, tradicija. Sauliaus Rumbučio kurti krikštai pristatyti 100-mečio Dainų šventės liaudies dailės parodoje. 2023 m. nacionalinėje konkursinėje liaudies dailės parodoje „Aukso vainikas“ pristatęs krikštus laimėjo antrąją vietą. Krikštų paroda eksponuota Gargždų krašto muziejuje, Agluonėnų etnografinėje sodyboje ir kitur.

Meistras, populiarindamas kryždirbystę, medžio drožybą, krikštų tradiciją, užsiima ir edukacine veikla: įsitraukė į projektą „Kryždirbystės keliai Lietuvoje“ ir pristatė kryždirbystės amato subtilybes moksleiviams iš Gargždų ir Klaipėdos.

2023 metai

Klaipėdos rajono savivaldybės Vytauto Majoro tautodailininko premijos 2023 m. laureatė – tautodailininkė tekstilininkė STASĖ KAUSTEKLIENĖ, gyvenanti ir kurianti Gargžduose.

Premija įteikta už tradicines Klaipėdos krašto pirštines ir delmonus.

Tautodailininkė savo darbuose puikiai pritaiko tradicinius raštus ir technikas. Taip pat tradiciją saikingai ir subtiliai derina su modernumu, įpynusi šiuolaikinius tautodailės elementus „nepabėga“ nuo tradicinių formų ir vieningo darbų motyvo. Tautodailininkė aktyviai dalyvauja rajoninėse, regioninėse ir respublikinėse parodose. 2023 m. konkurse „Aukso vainikas“ regioniniame ture už delmonus jai skirta pirmoji vieta. Stasė Kausteklienė dažnai kviečiama būti tradicinio mezgimo edukatore, kuria darbus, skirtus pažymėti įvairioms istorinėms datoms.

2022 metai

Klaipėdos rajono savivaldybės Vytauto Majoro vardo tautodailininko premijos 2022 m. laureatė – tautodailininkė, šiaudinių sodų kūrėja, riešinių mezgėja DALIA LENGVINAITĖ, gyvenanti ir kurianti Doviluose. 

Premija įteikta už tautodailės puoselėjimą ir tradicijų perdavimą bei sklaidą, Klaipėdos rajono garsinimą, aktyvų dalyvavimą parodose. Nuo 2001 m. tautodailininkė dalyvauja Dovilų etninės kultūros centro liaudies kolektyvo „Lažupis“ veikloje. Kaip etnologė jau kelerius metus dirba ir Dovilų etninės kultūros centre.

Kūrėjos rišamiems sodams 2022 m. suteiktas tautinio produkto sertifikatas, jos šiaudiniai sodai puošia parodas, yra prasmingas etnokultūrinių švenčių akcentas. Sodų rišimo tradicija teikiama į Pasaulio nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą, o virtualioje šiaudinių sodų svetainėje, skirtoje tradicijos pristatymui, tarp 66 Lietuvos sodų kūrėjų yra įtraukta ir D. Lengvinaitė.

2021 metai

Klaipėdos rajono savivaldybės Vytauto Majoro vardo tautodailininko premijos 2021 m. laureatas – tautodailininkas, meno kūrėjas, juvelyras ir kalvis PETRAS NORMANTAS iš Dovilų 

Premija įteikta už ilgametį tautodailės puoselėjimą ir tradicijų perdavimą bei sklaidą, Klaipėdos rajono garsinimą bei Dovilų miestelio viešųjų erdvių puošybą. 

Kūrėjas yra LTS narys nuo 1972 m., dalyvauja parodose nuo 1974 m. Meniniams darbams pasitelkia tradicines medžiagas: žalvarį, varį, sidabrą, gintarą ir įvairią atlikimo techniką: sukimą, pynimą, tempimą, kalimą, suvirinimą. Kuria stambius kalvystės dirbinius.

Doviluose įsikūrė nuo 2004 m., aktyviai įsiliejo į kultūrinį gyvenimą, aktyviai dalyvauja bendruomenės veiklose, savo darbais puošia miestelio aplinką. Padovanojo Dovilams paminklą-simbolį „Dovilano žvaigždė“ skirtą Dovilų krašto šviesuoliams įamžinti prie kurio pasodintas ąžuoliukas tautodailininkui, Gargždų miesto garbės piliečiui Vytautui Majorui atminti. Aktyviai dalyvauja parodose, veda edukacijas.

2020 metai

Klaipėdos rajono savivaldybės Vytauto Majoro vardo tautodailininko premijos 2020 m. laureatė – tautodailininkė, meno kūrėja RITA RIAUKĖ iš Gargždų.
Nuo 2006 metų Rita Riaukė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė, o nuo 2010 m. – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Gargždų sekcijos pirmininkė. Ji didelį dėmesį skiria senosios kūrybos tradicijų, kurios perduodamos iš kartos į kartą, puoselėjimui. Kūrėja yra įvaldžiusi išskirtinį meistriškumą, rajone ji buvo riešinių gamybos tradicijos atgaivinimo pradininkė. Šiuo metu pagrindinė jos kūrinių technika yra mezgimas. Be tradicinių riešinių ji mezga pirštines, kojines ir šiuolaikiškus rūbų aksesuarus.
Tautodailininkė aktyviai dalyvauja parodose, jos darbai pastaraisiais metais eksponuoti ir reikšmingiausiose Lietuvos tautodailei parodose. Rita Riaukė noriai prisideda prie edukacijų vedimo, įvairių įstaigų amatų mokymo organizavimo. Ypatingo savo amato išmanymo jai prireikė 2020 m. prisidedant prie Gargždų krašto muziejaus projekto, kurio metu tautodailininkė gamino Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugomų tradicinių pirštinių ir kojinių iš dabartinės Klaipėdos rajono teritorijos kopijas.

2019 metai

Klaipėdos rajono savivaldybės Vytauto Majoro vardo tautodailininko premijos 2019 m. laureatas – medžio drožėjas, tautodailininkas, meno kūrėjas ALGIRDAS RIDIKAS iš Priekulės sen.

Algirdas Ridikas 1999 m. tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus nariu (dabar atstovauja Gargždų sekcijai), o 2005 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas. Medžio drožėjo kūryboje (bareljefuose ir kt. darbuose) vaizduojami siužetai artimi liaudies tapyboje dominuojantiems motyvams: gamtos scenos, istoriniai įvykiai ir portretai, religiniai siužetai, mažoji architektūra. Drožyba, kurią A. Ridikas vadina „viena iš savo gyvenimo švenčių”, susidomėjo dar vaikystėje, matydamas tuo užsiimantį savo tėvą. Tautodailininkas per pastaruosius 5 metus yra eksponavęs savo darbus daugiau nei 15-oje parodų ne tik Klaipėdos apskrityje, bet ir už jos ribų. Tautodailininko darbai yra pasklidę ir po visą pasaulį: Kiniją, Japoniją, Europos šalis, už Atlanto. „Ilgametis tradicinių amatų puoselėtojas skatina ir jaunimą, moko juos medžio drožybos subtilybių“, – sako Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus pirmininkė Vida Šmitienė.

2018 metai

Klaipėdos rajono savivaldybės Vytauto Majoro vardo tautodailininko premijos 2018 m. laureatė – tekstilininkė, tautodailininkė, meno kūrėja VALERIJA JUREVIČIENĖ iš Gargždų.

Nuo 1994 metų Valerija Jurevičienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė, o 2005 metais jai suteiktas meno kūrėjo statusas. V. Jurevičienės kūryba pasižymi įvairove – ji kuria karpinius, koliažus, floristinius darbus, siuvinėja paveikslus bei delmonus. Kūrėja dalyvavo daugelyje jungtinių parodų Gargžduose bei Lietuvoje, taip pat surengė ir personalinių parodų, kuriose buvo eksponuojami siuvinėti delmonai, paveikslai, koliažai. 2007 m. konkurse „Lietuviškas suvenyras“ tekstilininkė buvo nominuota už siuvinėtą paveikslą „Šeima“, 2008 m. – už siuvinėtus delmonus, o 2010 m. respublikinio tautodailininkų konkurso „Aukso vainikas“ regioniniame ture kūrėja buvo įvertinta II vieta. V. Jurevičienės siuvinėti darbai 2017 m. buvo eksponuojami Tautinio kostiumo metams surengtoje jungtinėje parodoje Nacionaliniame muziejuje Vilniuje. Tautodailininkė yra išsiuvinėjusi Gargždų vaikų muzikos mokyklos, Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) vėliavas. Nuo 2004 m. iki 2010 m. V. Jurevičienė vadovavo Gargždų sekcijos tautodailininkams, – buvo atsakinga, darbšti, reikli ir novatoriška vadovė. Klaipėdos rajono tautodailininkų veikloje V. Jurevičienė aktyviai dalyvauja iki šiol.

2017 metai

Klaipėdos rajono savivaldybės Vytauto Majoro vardo tautodailininko premijos 2017 m. laureatas – medžio drožėjas, tautodailininkas, meno kūrėjas PETRAS BALSYS iš Gargždų.

Petras Balsys nuo 1979 metų priklauso Lietuvos tautodailininkų sąjungai, 1982 metais jam suteiktas liaudies meistro vardas, o 2005 metais tapo tautodailės meno kūrėjų asociacijos nariu (meno kūrėju). P. Balsio medžio skulptūrose atsiskleidžia savitas kūrėjo pasaulis, kuriame dominuoja tautos istorijos ir mitologijos temos. P. Balsys – savamokslis, turintis savitą vaizdavimo braižą, kuriantis monumentaliąją skulptūrą, bareljefus, horeljefus, stogastulpius. Simboliška, kad premijos nominantas drožybos paslapčių mokėsi ir iš savo žemiečio Vytauto Majoro. P. Balsio monumentalūs darbai išsibarstę po visą Lietuvą: 1999 m. tautodailininkas Gargždams padovanojo skulptūrą „Gargždiškis“, Karklės kapinėse stovi jo išdrožta paminklinė skulptūra Saliui Šemeriui-Šmerauskui, „Bangpūtys“  įsikūrė Raganų kalne Juodkrantėje ir kt.

2016 metai

Klaipėdos rajono savivaldybės Vytauto Majoro vardo tautodailininko premijos 2016 m. laureatė – tradicinė amatininkė, audėja ZITA PAULIKIENĖ iš Gargždų.

Zita Paulikienė yra sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo audimo amato puoselėtoja, šioje srityje dirbanti virš 30 metų. Jos audžiami sertifikuoti A kategorijos tautinio paveldo produktai yra: liemenių, prijuosčių ir marškinių audiniai, riešinės, skaros. Audimo amato Z. Paulikienė išmokė ir dvi dukteris, kurių viena – Ieva Kavaliauskė – taip pat yra sertifikuota tradicinė amatininkė. Z. Paulikienė 2012 m. įrašyta į Klaipėdos rajono tradicinės kultūros vertybių registrą kaip gyvosios tradicijos pateikėja ir audimo amato puoselėtoja. Audėja savo dirbtuvėse Gargžduose kartu su dukromis audžia visus audinius lietuvių tautiniam kostiumui, taip pat ir rankšluosčius, staltieses, siuva delmonus, kepurėles. Tautinius kostiumus ar jų dalis Z. Paulikienė išaudė ne vienam Lietuvos folkloro kolektyvui. Dalis naujosios dizainerio Juozo Statkevičiaus 2017 m. pavasario-vasaros drabužių kolekcijos pasiūta iš Z. Paulikienės audinių. Audėja aktyviai dalyvauja respublikinėse bei regioninėse liaudies meno parodose, Kaziuko, folkloro festivalių, senųjų amatų dienų mugėse, Klaipėdos rajono etninės kultūros savaitėje, veda audimo seminarus, edukacijas moksleiviams, priima ekskursijas savo dirbtuvėse, pati nuolat tobulinasi mokymuose. Jos sukurti tautiniai kostiumai buvo eksponuojami Dainų šventės liaudies meno parodose, taip pat „Agrobalt“, „Aukso vainiko“, „Skamba skamba kankliai“ ir kitose respublikinėse parodose bei mugėse.