Istoriniai duomenys

Dovilų miestelis – Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijos centras, įsikūręs dešiniajame Minijos krante. Netoliese esantis piliakalnis, vadinamas Pelutės kalnu, Auškalniu, Gedminų pilimi ir kitais vardais (datuojamas pirmuoju tūkstantmečiu – XII a.), rodo, jog čia žmonių gyventa iš seno. Pasak kai kurių autorių, ant piliakalnio stovėjusią pilį kryžiuočiai puolė 1304 m. Šio fakto patikimais šaltiniais patvirtinti negalima, be to, tai negalėjo įvykti ir dėl pasikeitusių politinių aplinkybių. Jau XIII a. viduryje, kai Livonijos ordinas užėmė Baltijos pajūrį, Dovilai atsidūrė jų valdžioje (vok. Dowillen), vėliau priklausė Vokiečių ordinui, Prūsijos valstybei, Lietuvai atiteko tik 1923 m. Iki XIX a. apie Dovilus išliko mažai duomenų. Anot Gargždų krašto istorikų, Dovilų pavadinimas oficialiai pradėtas vartoti XVIII a. trečiajame dešimtmetyje. Vie­to­var­dis kil­di­na­mas nuo as­men­var­džio Do­vi­las, – šei­mos, ku­ri gal pir­mo­ji čia įsi­kū­rė. XVIII a. pirmojoje pusėje bandymas Doviluose pastatyti evangelikų liuteronų bažnyčią buvo nesėkmingas. Dovilų parapija įsteigta tik 1854 m., o per metus pastatyta bažnyčia pašventinta 1862 m. rugsėjo 18 d. Mažosios Lietuvos bažnyčių tyrinėtojas Albertas Juška mano, kad Dovilai buvo tipiška lietuvininkų parapija, niekad neatsisakiusi savo tėvų kalbos, papročių bei tradicijų. Vokietininkai net skundęsi, kad jų tautiečiai lietuvėja. Bene labiausiai Dovilų parapija nukentėjo Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės valdžios metais. Tik vietos gyventojų ryžto ir pasišventimo dėka jų bendruomenė buvo oficialiai įregistruota, o nuniokoti senieji namai atstatyti ir atšventinti 1995 m. gegužės 28 d., jau atkūrus Lietuvos valstybę.

Dovilų seniūnijoje iš 14 kaimų buvo ištremta 160 gyventojų. 11 gyventojų mirė tremtyje Krasnojarsko krašte.

Apie seniūniją

Dovilų seniūnijos plotas − 12517,82 ha, seniūnijos teritorijoje yra 31 gyvenamoji vietovė: Dovilų mstl., Baičių k., Birbinčių k., Dumpių k., Galčių k., Gedminų k., Gelžinių k., Grambaviškių k., Grikšų k., Jurgių k., Jurjonų k., Kalvių k., Kaspariškių k., Ketvergių k., Kisinių k., Kiškėnų k., Kulių k., Laistų k., Lėbartų k., Lyverių k., Margių k., Medsėdžių k., Piktožių k., Rimkų k., Ruslių k., Stučių k., Šernų k., Šiūparių k., Šnaukštų k., Švepelių k. ir Toleikių k.

Seniūnijos teritorijoje yra 19 sodininkų bendrijų: „Aisė“ − Šiūparių k.; „Agluona“ − Šnaukštų k.; „Ąžuolynas“, „Kiškėnai“, „Putinas“, „Smiltelė“, „Šatrija“, „Viltis“, „Upelio vingis“, „Tolupis“ – Kiškėnų k.; „Dobilas“, „Laisvė“, „Obelėlė“, „Žilvitis“ – Kulių k.; „Klevas“ – Grambaviškių k.; „Pušelė“, „Veteranas“ – Kisinių k.; „Skinija“ – Lyverių k.; „Spengiai“ – Kaspariškių k.

Seniūnijoje veikia Dovilų pagrindinė mokykla ir jos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei Šiūparių skyriai, Ketvergių pagrindinė mokykla.

Taip pat veikia Klaipėdos rajono etninės kultūros centras, Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Dovilų filialas – bibliotekininkė Eligija Žukauskienė, tel. +370 618 85 909, el.p. [email protected]  

Evangelikų liuteronų bažnyčia – kunigas Liudvikas Fetingis, tel. +370 680 90 423

Buvusiuose Dovilų evangelikų liuteronų parapijos namuose įkurti globos namai „Gyvenimo viltis“, tel. +370 635 00 063.

Dovilų ambulatorija, tel. +370 46  44 43 47.

Šiūparių kaime veikia Šiūparių medicinos punktas, tel. +370 640 39 011.

Seniūnijoje yra įsikūrusi Šernų girininkija, girininkas Arūnas Samoška, tel. +370 680 13404;  el. p. [email protected]

Seniūnijoje yra 7 seniūnaitijos: Dovilų, Kiškėnų, Baičių, Ketvergių, Šiūparių, Medsėdžių ir Lėbartų.

Įsikūrusios 8 bendruomenės: Dovilų, Medsėdžių, Šiūparių, Gedminų, Šernų-Ketvergių, Birbinčių, Kisinių, Kiškėnų ir pagyvenusių žmonių klubas „Sidabrinė gija“. Sporto klubai: „Žemaičiai“ − Šiūpariuose, „Dovilai“ − Doviluose, „Nika“ – Ketvergiuose.

Apie herbą

Dovilų herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos dekretu 2009 m. kovo 23 d. Nr. 1K-1750. Svarstant Dovilų herbo idėjas, vietos atstovai siūlė simbolių, susijusių su mokslu, švietimu, senosiomis vietos tradicijomis. Galiausiai apsistota prie ypač reikšmingo šio krašto materialinės kultūros palikimo – krikšto, nors jų Dovilų apylinkėse iki mūsų dienų ir nebeliko. Krikštai, krikšteliai, krikštužėliai priklauso smulkiajai architektūrai ir yra vieni iš rečiausių materialinės kultūros paminklų, būdingų Klaipėdos kraštui ir apskritai Mažajai Lietuvai. Manoma, kad krikštai atsirado XV a.

Dovilų herbui panaudota mūsų krašte mėgstama žalia spalva ir auksas. Žalias skydo laukas pažymi herbo figūros krikšto aplinką (gamtą), taip pat laisvę ir viltį, auksas – vietos žmonių dorumą, jų dvasios turtingumą, o pats krikštas – pagarbą senosioms krašto tradicijoms.Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo2009 m. vasario 5 d.(Komisijos posėdžio protokolas Nr. 391). Herbo aprašymas: Žaliame lauke auksinis krikštas.

SENIŪNAIČIŲ SUEIGŲ PROTOKOLAI

2025 m. sausio 16 d. seniūnaičių sueigos protokolas

2024 m. lapkričio 11 d. seniūnaičių sueigos protokolas

2024 m. spalio 17 d. seniūnaičių sueigos protokolas

2024 m. rugpjūčio 14 d. seniūnaičių sueigos protokolas

2024 m. balandžio 11 d. seniūnaičių sueigos protokolas

2024 m. kovo 12 d. seniūnaičių sueigos protokolas

2024 m. vasario 6 d. seniūnaičių sueigos protokolas

2024 m. sausio 16 d. seniūnaičių sueigos protokolas

2023 m. gruodžio 4 d. seniūnaičių sueigos protokolas

2023 m. rugsėjo 6 d. seniūnaičių sueigos protokolas

KORUPCIJOS PREVENCIJA.

PRANEŠĖJŲ APSAUGA.

SENIŪNIJOJE TEIKIAMOS PASLAUGOS