Apie seniūniją

Kretingalės seniūnijos plotas 12 tūkst. ha.

Teritorijoje yra 2 miesteliai: Kretingalė, Plikiai ir 41 kaimo gyvenvietė: Bendikų, Bruzdeilyno, Dargužių, Egliškių, Gibišėlių, Grauminės, Grabių, Girkalių, Graudūšių, Kalotės, Karklės, Katkų, Kibelkščių, Kiokių, Kopūstų, Kuršelių, Kukuliškių, Kunkių, Lankučių, Letūkų, Medikių, Melašių, Normantų, Pakamorių, Peskojų, Pipirų, Potrų, Raišių, Sarčių, Stančių, Skudžių, Šaipių, Šimkų, Šlikių, Trakių, Triušių, Vytaučių, Vitinių, Zeigių, Žiobrių.

Kretingalės seniūnijoje iš 23 kaimų buvo ištremti 174 gyventojai. 22 gyventojai mirė tremtyje (Krasnojarsko krašte mirė 21, o Irkutsko srityje 1). 

Visoje seniūnijoje, 2020 m. duomenimis, gyveno 5854 gyventojai.

Seniūnijos teritorijoje yra didžioji saugomos teritorijos – Pajūrio regioninio parko dalis.

Kretingalė

Kretingalė – miestelis Klaipėdos rajone, šalia kelio Klaipėda–Kretinga, prie Danės (Akmenos) upės. Seniūnijos centras − Evangelikų liuteronų parapijos centras, yra evangelikų liuteronų bažnyčia (paveldo objektas, pastatyta 1741 m., dabar naudojama ir katalikų reikmėms, taip pat vyksta muzikos renginiai).

Kretingalės kaimas minimas nuo1253 m. XVII a. įkurta evangelikų liuteronų parapija.1652 m. pastatyta jų koplyčia, 1741 m. jos vietoje pastatyta bažnyčia. 1854 m. Mažosios Lietuvos spaudos veikėjas kunigas Johanas Ferdinandas Kelkis (1801−1877 m.) Kretingalėje įsteigė parengiamuosius kursus į mokytojų seminariją. XIX a. pab. Kretingalėje buvo prekiaujama lietuviškomis knygomis. Apie1912 m. įkurtas draugijos „Jaunimas“ skyrius. XX a. IV deš. buvo paštas, pieninė, veikė „Sandoros“ draugijos skyrius.1936 m. įkurta pradinė mokykla, nuo 1995 m. pagrindinė mokykla. 1948 m. atidarytas lopšelis-darželis, kultūros namai (dabar – Kretingalės kultūros centras), biblioteka. 1936 m. nutiestas geležinkelis Klaipėda−Kretinga.

Kretingalėje šiuo metu gyvena apie 1106 gyventojus.

Plikiai

Plikiai − miestelis prie Eketės upelio, Danės intako, rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII a. pradžios, esantis Kretingalės seniūnijos pietryčiuose. Nuo Plikių seniūnijos centro − Kretingalės − 8 km.

Siaurojo geležinkelio atšaka Plikius jungė su Klaipėda.1891 m. pastatyta neogotikinė evangelikų liuteronų bažnyčia. Jos pagrindinio fasado kampe yra kvadratinis bokštas su aukšta smaile.1912 m. buvo įkurta kultūros draugija „Beržas“,1923 m. – „Jaunųjų sandora“. 1930−1932 m. pastatyta medinė katalikų bažnyčia.

Nuo1976 m. kunigauja L. Fetingis, įkūrė Plikių ir Dovilų pučiamųjų instrumentų orkestrą „Berželis“, į kurį subūrė jaunimą dainuoti ir muzikuoti.

Plikiuose gyveno, mokėsi ir palaidota dailininkė Ieva Labutytė (1938−2003). Jos kūrybos pagrindinė tema – Mažoji Lietuva, senieji prūsai. Jos vardu pavadinta Plikių pagrindinė mokykla.

Kultūros namų pagrindiniai kolektyvai: vokalinis ansamblis ir mėgėjų teatras „Ciongs“.

Plikiuose šiuo metu gyvena apie 551 gyventoją.

Girkaliai

Girkaliai − labiausiai į vakarus nuo rajono centro Gargždų nutolusi gyvenvietė. Girkalius nuo Gargždų skiria38 kilometrai.

Girkaliuose veikia pradinė mokykla, kultūros namai, biblioteka. Kultūros namų pagrindiniai kolektyvai: moterų vokalinis ansamblis, vaikų folkloro ansamblis „Cyrolioks“, folklorinis ansamblis „Žiogupis“.

Šiuo metu gyvena apie 461 gyventoją.

Kalotė

Viena seniausių pajūrio gyvenviečių. Istoriniuose šaltiniuose minima jau nuo1253 m. Apie seną praeitį liudija išlikusios legendos.

XV amžiuje Kalotės apylinkėse žemės buvo surašytos iš naujo. Iš vienos privilegijuotos valdos išsivystė kulminis Kalotės dvaras, dominavęs iki XIX amžiaus pradžios. Nuo1552 m. minima Kalotės karčema. XIX am. pab., nutiesus geležinkelį, buvo įkurta Kalotės geležinkelio stotis, nuo1895 m. veikė mokykla.1926 m. Kalotėje gyveno 172 gyventojai. Po karo buvusioje dvarvietėje įsikūrė gamybinis centras, dalis pastatų buvo nugriauta.

Šiuo metu Kalotėje gyvena apie 1367 gyventojus.

Karklė

Šiandien kaimas vadinamas Karkle. Šis vietovardis imtas vartoti po II pasaulinio karo. 1923−1938 m. kaimas vadintas Karklininkais. 1540 m duomenimis, Karklėje gyveno apie 330 gyventojų. XIX amžiaus viduryje, prijungus atskirus vienkiemius ir žemės sklypus, susiformavo Karklininkų kaimas, kuris prasidėjo nuo Olando Kepurės kyšulio ir tęsėsi iki Nemirsetos − iš viso apie9 km. Tai buvo pats ilgiausias ir didžiausias kaimas Klaipėdos krašte. Sodybos buvo išsidėsčiusios išilgai jūros kranto, kad kiekvienas kiemas turėtų atskirą priėjimą prie jūros. Nuo1778 m. kaime veikė pradinė mokykla. Ilgainiui vienos mokyklos kaimui ėmė neužtekti. XX amžiuje Karklėje jau buvo įsikūrusios 3 pradinės mokyklos, veikė 2 karčemos-viešbučiai,1910 m. pastatyta bažnyčia. XIX amžiaus pabaigoje − XX amžiaus pradžioje kaimo viduryje buvo pastatyta gelbėjimo stotis.1926 m. kaime gyveno 841 gyventojas, kaimas užėmė1296 hateritoriją.1954 m. kaimo dalis į šiaurę nuo Rikinės upelio atiteko kariškiams. Senosios sodybos buvo sunaikintos. „Liepų kapinėse“ galima pamatyti dar išlikusių senoviškų autentiškų antkapinių paminklų (medinių krikštų, metalinių kaltinių bei lietinių kryžių).

Karklėje šiuo metu gyvena apie 330 gyventojų.

KORUPCIJOS PREVENCIJA.

PRANEŠĖJŲ APSAUGA.