Apie seniūniją

Gyvenamosios vietos deklaravimo 2022-12-31 duomenimis seniūnijoje gyvenamą vietą deklaravo 16 982 gyventojai. 

Gyvenvietės − 22. Centras – Slengiai.

Seniūnijos teritorijoje sparčiai vystosi ugdymo įstaigų tinklas.

2022 m. rugsėjo 1 d. Jakuose duris atvėrė naujai pastatyta mokykla-darželis –  Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro Jakų skyrius. Mokykloje suformuotos keturios pradinės klasės, kuriose gali mokytis po 15 vaikų. Taip pat dar dvi ikimokyklinio ugdymo grupės ikimokyklinio amžiaus vaikams. Įrengta sporto salė su specialia danga, kurioje vyksta užsiėmimai įvairiomis sporto šakomis, valgykla, sutvarkyta aplinka, įrengtos vaikų žaidimo, sporto aikštės, automobilių stovėjimo vietos.

O 2022 m. gruodžio 23 d. rekonstruotame buvusiame Sendvario seniūnijos pastate (Saulės g. 1, Slengiai) atidarytos dvi naujos darželio grupės, kurias galės lankyti 40 vaikų.

Taip pat seniūnijos teritorijoje yra nemažai privačių darželių, Ankstyvosios edukacijos centras, vaikų žaidimų kambarių.

Per ateinančius trejus metus Trušeliuose iškils nauja mokykla-darželis, kur bus ugdoma beveik 800 Klaipėdos rajono vaikų, taip pat čia veiks biblioteka, gyventojams bus įrengtos erdvės kultūrai ir sportui.

Taip pat Mazūriškių k. projektuojamas naujas lopšelis-darželis. Planuojama, kad čia veiks 8 grupės, kurias galės lankyti 150 vaikų, bus sporto, laisvalaikio bei papildomo ugdymo erdvės.

Sendvario seniūnijoje veikia daugybė įmonių, kurių veikla labai plati. Didžiausios įmonės UAB „Silberauto”, UAB „Vestmarė” (Radailių dvaras), UAB „Vitransa”, UAB „Scania Lietuva”, UAB „RIMI Lietuva”, UAB „Moguntia”, UAB „Minkštų baldų idėja”, UAB „Gitana“, UAB „Lankstinys” ir kt.

Šiuo metu verslo įstaigų tinklas ir toliau sparčiai vystosi: atidaromos naujos parduotuvės, paslaugų ir viešojo maitinimo įstaigos, netrūkus Gindulių kaime duris atsidarys naujas sporto centras.

Slengių kaime, Dangaus g., priešais Gindulių gyvenvietę, pastatyta katalikų bažnyčia. 2019 m. rugsėjo 21 d. vyskupas Kęstutis Kėvalas per padėkos Mišias statomoje bažnyčioje iškilmingai paskelbė dekretą, jog Slengių parapijai suteiktas Šv. Jono Pauliaus II titulas.

Šalia bažnyčios esančiame 23 a sklype yra įsikūrusios Slengių kaimo senosios kapinės (riboto laidojimo – leidžiama laidoti tik į šeimynines kapavietes).

Istorija

Manoma, kad Sendvario seniūnijos pavadinimas kilęs iš, ko gero, seniausio dvaro Klaipėdos apylinkėse − Sendvario dvaro, kurio ištakos – nuo 1376 m. Pradžioje tai galėjo būti tik aptvaras, kuriame laikyti gyvuliai Klaipėdos pilies įgulai. Vėliau šalia jo buvo pastatyti administraciniai–gyvenamieji pastatai juos aptarnavusiems žmonėms bei ūkiniai statiniai. Manoma, kad 1402 metais toje vietoje buvo įkurtas avininkystės ūkis, kuris Klaipėdos pilies riterius aprūpindavo maistu ir kailiais.

Po Reformacijos hercogas Albrechtas šį ūkį vėl atgaivino ir pavertė jį dvaru. Ordino valdymo metu dvarą valdė ne Ordino broliai, o pasauliečiai prievaizdai. Sendvario atsiradimas siejamas su senąja avide, šalia buvęs dvaras imtas vadinti Sendvariu. Ištisus amžius dvarą nuomojo ir valdė vokiečių kilmės dvarininkai.

XVII a. Sendvarį valdė Jakobas Tiede, Friedrichas Werneris. Pastarasis save kildino iš kilmingos Werner von Urselių giminės, tarp kurių būta ir Ordino magistrų. 1723 m. buvo įkurtas naujas administracinis vienetas – Sendvario valsčius. Jis nebuvo tiesiogiai valdomas, bet išnuomotas. Nuo 1804 m. nutarta Sendvarį išnuomoti paveldimai. 1804 m. gegužės 9 d. paveldimai nuomai Sendvarį gavo pirklys, kariuomenės tiekėjas Johnas Ruppelis. Šios giminės atstovai tapo Klaipėdos pirklių gildijos nariais. Sendvarį pamėgo ir Prūsijos monarchų šeima, karo metais prisiglaudusi Klaipėdoje. 1807 m. Sendvaryje princams buvo įrengtas jodinėjimo maniežas. 1817 m. Sendvariui suteiktas bajoriškojo dvaro rangas. 1902 m. Sendvario savininkas – riteriškojo dvaro savininkas Antonas Conradas. 1913 m. jis buvo vienas iš Klaipėdos apskrities iždo valdybos narių. 1915 m. piečiau Sendvario vyko atkaklios kautynės tarp vokiečių ir rusų kariuomenių. Dvaro rūmai bei tvartai buvo sudeginti, dvarininką A. Conradą rusai išsivarė į nelaisvę. 1916 m. A. Conradas grįžo iš nelaisvės Simbirske. Jam mirus 1932 m. Sendvario ūkį (510 ha) perėmė jo sūnus bankininkas ir politikas Heinrichas Conradas. 1923 m. sausio 12, 13 naktį Sendvario dvaro teritorijoje įvyko lietuvių kautynės su prancūzais dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. 1940−1994 m. buvo LTSR administracinis-teritorinis vienetas – Sendvario apylinkė. Vėliau apylinkės ribos buvo sumažintos ir Sendvario dvaras liko Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

Pokariu Sendvario seniūnijoje iš Barškių k. buvo ištremta 11 gyventojų.

Apie herbą

Slengių herbas sukurtas ir patvirtintas 2012 m. Herbo kūrimo procese dalyvavo bendruomenių atstovai, seniūnaičiai, buvo sudaryta darbo grupė.

Slengiai − Klaipėdos r. savivaldybės Sendvario seniūnijos centras. Kalbininkų teigimu, vietovės etimologija yra asmenvardinės kilmės, t. y. kilo nuo asmenvardžio Slengys. Bent 1540 m. vietovė vokiškai įvardinta kaip Andres Schlenge. Manoma, kad Andresas Schlenge buvo prūsų karys, kuris už ištikimą tarnavimą kariuomenėje dovanų gavo mažą kaimelį Klaipėdos krašte. Slengiai Andress Schlengen vardu vadinami 1687 m., vėliau žemėlapiuose įvardijami kaip Schlengen Andres. Kita vertus, Klaipėdos krašte iki mūsų dienų išliko pavardė Slengys. Ji, pasak kalbininkų, gali būti pravardinės kilmės, atsiradusi iš žodžio slengti, tai yra „šliaužti, ropoti“. Praeityje gyvenvietėje būta karčemos, mokyklos, evangelikų koplytėlės.

Svarstant galimus Slengių herbo motyvus, bendruomenės atstovai siūlė jūros, saulės ir baltiškos segės, t. y. žalčių kryžiaus-saulutės, primenančios svastiką, motyvus − tai dangumi keliaujančios saulės, ugnies, kartais žaibo ir griaustinio, dievo Perkūno simbolis, metų laikų kaitos bei amžinojo virsmo ženklas. Po diskusijų su Lietuvos heraldikos komisijos nariais, nuspręsta Slengių herbe vaizduoti būtent pastarąjį simbolį, kuris Lietuvos vietovių heraldikoje įamžintų puikų senosios baltų kultūros artefaktą. Segės motyvui pritarta dar ir dėl to, kad šį archeologinį radinį rado vietos gyventojas Aukštkiemio apylinkėse, esančiose netoli Slengių, Sendvario seniūnijoje. Kadangi Slengiai yra netoli jūros, herbo skydas nuspalvintas sidabrine spalva, kuri heraldikoje reiškia vandenį. Įdomu tai, kad lietuviškas žodis slengti gali būti pritaikytas ne tik asmenvardžiui, bet ir žalčiui. Apie žaltį, kaip roplį, yra sakoma, kad jis šliaužia. Žaltys – didelės išminties, tiesos ir aiškiaregystės simbolis, žinotas ir ypač gerbtas tiek senojoje baltų pasaulėžiūroje, tiek vėliau – lietuvių etnografijoje. Senovėje žalčiai, kaip ir kiti ropliai, dėl tariamo ryšio su saule būdavo siejami su kryžiumi. Kryžmai sudėjus du pagaliukus, galima būdavo prisivilioti žaltį. Esą atsigulęs ant šios kryžmos, nušvietus saulei, žaltys tapdavo nekenksmingas. Saulė – amžinybės, šviesos ir nenuilstamo judėjimo simbolis. Saulės ir žalčio motyvai itin dažni liaudies mene, tautosakoje. Tikėta, kad namų dievybė – žaltys – moterų vaisingumo lėmėjas ir vaikų globėjas.

Slengių herbo etaloną sukūrė vietos dailininkė, Aukštkiemių k. gyventoja Sigita Bilotė. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2012 m. gegužės 10 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 6K–8 (443).